Soldier.lt :: Kario keliu

• Titulinis
• Apie mane
• Archyvas

Iškalbingiau už žodžius

Eiti � album�: 2010.06.21-28 Kopimas į Monblaną

Asmeniška

• DosJe (kas, kodėl ir kaip AŠ? Prisistatymas "hello world" :)
• FOTOalbumai (taip sakant geriau kartą pamatyti, nei...)
• Dienoraštis (šiaip asmeninės mintys ir informacija ~)

Gyvenimo būdas

• Karyba +++ (tarnyba KASP, misijos, ginklai ir taktika)
• eXtreme !! (RopeJumping, Climbing, SkyDiving etc.)
• IT, e-Projekt@i (mano projektai, interneto technologijos)
• Kelionės (Lietuva ir pasaulis, kraštovaizdžiai, muziejai ir t.t.)
• AirSoft (strikeball / šratasvydis - daugiau nei tik žaidimas!)
• Mokslas 8-) (pažangos ir mokslo populiarinimo straipsniai)
• Technologijos # (Modernios technologijos, įdomi technika)
• Istorija (digeriai, archeologija, paveldas, inscenizacijos ir pan.)
• Muzika & klipai (gera muzika - svarbi mano gyvenimo dalis :)

Mano nuomonė

• Apžvalgos apie viską ;) (politika, verslas, jumoras, visuomenė, įvykiai, aktualijos, analizės...)

Keli mano e-Projektai

• AIC.lt
  Parduotuvė "Armijai ir civiliams"
• Arsenal.lt
  UAB "Baltijos arsenalas"
• HostIN.lt
  Patikimas ir pigus hostingas
• adART.lt
  Taikliausia reklama internete
• Parked.lt
  Interneto vardų pardavimas
• Top50.lt
  Lankomumo skaitiklis, TOP`as
• KASP.lt
  Kauno Aukštuminės Statybos Paslaugos
• PesciujuZygis.lt
  Tradiciniai pėsčiųjų žygiai
• SOF.lt
  Specialiųjų operacijų pajėgos
• Uzdarbis.net
  Patarimai uždarbiui internete
• eBid.lt
  Paversk sendaikčius pinigais ;)
• SWAT.lt
  Jonavos AirSoft SWAT komanda
• UrbEx.lt
  Digeriai, urban eXploration
• JonavosSauliai.lt
  Jonavos šaulių 11-oji kuopa

Lankomumas

Paieška

Publikacijų archyvas

• 2008 m. 12 mėn įrašai
• 2008 m. 11 mėn įrašai
• 2008 m. 10 mėn įrašai
• 2008 m. 09 mėn įrašai
• 2008 m. 08 mėn įrašai
• 2008 m. 07 mėn įrašai
• 2008 m. 05 mėn įrašai
• 2008 m. 04 mėn įrašai

BLOG`o statistika

Įrašų: 381 | Komentarų: 297

Jūs vertinate

Geriausiai
• "Mirtinas menas" arba interjeras iš ginklų (5.00/5)
• Lietuvos Rope Jumping fanatikai rekordo sieks Lenkijoje (5.00/5)
• Protesto mitingas: o dėl ko protestuojate? (5.00/5)
• Pirmasis Euphoria festivalis Ukrainoje (5.00/5)
• (5.00/5)

Daugiausiai
• Kam aktualu numarinti žygį "Radvilų keliais"? (49)
• (42)
• Juokingiausias RopeJumping video (32)
• (17)
• (15)

Rekomenduoju

Internete susitiksime

Apocalypto

Kas būtų ~ jei į žemę atsitrenktų asteroidas


Toksai visai ne šventinis filmukas, sorry, bet labai jau įspūdingas


P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/12/apocalypto/catid/11

Kaip apsisaugoti nuo robotų maišto?

Visi puikiai pamename daugybę filmų, kuriuose dalyvauja robotai – ir geri, ir blogi. Vis labiau tobulėjantys technologijos išradimai iš tiesų ateityje gali sukelti žmonijai nemažai bėdų, jei dirbtinis protas staiga taptų nevaldomas. Tačiau mokslininkai mus drąsina – jie teigia sukūrę šešias taisykles, padėsiančias apsisaugoti nuo galimo robotų maišto.

Truputėlį apie robotus


Pirmiausia – kodėl robotai? Šį žodį 1921 m. sukūrė čekų rašytojas Karelas Čapekas, o pats žodis kilęs iš čekiško „robota” („sunkus darbas”).

Pirmieji robotai atsirado (ar bent apie juos pasakota) gerokai anksčiau, nei galėtume pagalvoti. Daugelyje senovės civilizacijų kalbama apie dirbtinius žmones – graikų dievo Hefaisto (romėnai jį vadino Vulkanu) sukurtus mechaninius tarnus, žydų molinius golemus, norvegų molio milžinus ir kt.

Yra žinoma, kad 4 a. pr. Kr. graikų matematikas Architas iš Tarento buvo sukūręs mechaninį, garais varomą balandį. Heronas iš Aleksandrijos 1 a. kūrė automatines mašinas, varomas oro slėgiu, garais ir vandeniu. 1088 m. Su Songas Kinijoje pastatė laikrodžio bokštą su mechaninėmis figūromis.

Neatsiliko (o jei tiksliau – visus pralenkė) ir musulmonų pasaulis. Al Džazaris sukonstravo nemažai automatų, tarp jų – virtuvės įtaisų, muzikinį automatą, varomą vandeniu, o svarbiausia – pirmąjį programuojamąjį humanoidą! Ir visa tai vyko dar 1206-aisiais! Rašyta, kad Al Džazario išrasti robotai buvo keturi, jie plaukiodavo valtele ir, grodami muziką, linksmindavo karaliaus rūmų svečius.

1495-aisiais vienas didžiausių žmonijos genijų Leonardo da Vinčis sukūrė roboto humanoido planus. Jo užrašai atrasti tik apie 1950 m. Pagal Leonardo planus aiškėja, jog jo kurtas robotas galėjo atsisėsti, mojuoti rankomis, judinti galvą ir žandikaulį. Iš tikrųjų nėra žinoma, ar jis tikrai egzistavo.

Panašių mechaninių išradimų per ateinančius šimtmečius buvo ir daugiau. Bene įdomiausi jų – japono Hisašigės Tanakos (1799-1881) sukurti sudėtingi mechaniniai žaisliukai, gebėję įpilti arbatą, laidyti strėles iš lanko ir netgi nupiešti hieroglifus.
Situacija dėl robotų surimtėjo, kai dar vienas genialus išradėjas – serbų kilmės Nikola Tesla – 1898 m. viešai pademonstravo radijo bangomis valdomą torpedą. N.Teslos dėka JAV kariuomenei pavyko gerokai patobulinti savo arsenalą.

1926 m. „Westinghouse Electric Corporation” sukūrė Televoksą (Televox) – pirmąjį robotą, tinkamą darbui. 1954 m. George’as Devolas (g. 1912) sukūrė pirmąjį industrinį programuojamą robotą „Unimate” ir tapo pirmosios pasaulyje robotų kompanijos „Unimation” įkūrėju.

Prasidėjo nauja era. Robotai tapo nepakeičiami pramonėje, buityje, medicinoje, kare ir kitose srityse. Tačiau tobulėjant technologijai, rašytojai fantastai ėmė pirmieji įžvelgti galimas grėsmes (nors apie robotus sukurta labai daug įstabių literatūros ir kino kūrinių), kurias laikui bėgant gali sukelti prieš žmogų sukilęs jo nebevaldomas dirbtinis protas.

Šešios taisyklės, kurios gali padėti suvaldyti robotą

Yale’o ir Indianos universiteto mokslininkai, stengdamiesi kuo geriau integruoti robotus į žmonių visuomenę, sukūrė šešias taisykles, galinčias bent sumažinti potencialų jų pavojų.

Pirmoji taisyklė. Nepatikėkite robotams užduočių, kurios susijusios su didele rizika visuomenei. Kitaip tariant, robotų veiksmai turi būti nuspėjami, o katastrofos galimybė artima nuliui. Tačiau jau dabar skaičiavimo sistemų elgesį ne visada galima prognozuoti, o ateityje, kompiuteriams vis sudėtingėjant, robotų “savarankiškumas” didės.

Antroji taisyklė. Niekada nepatikėkite robotams jokių ginklų. Deja, kovinių robotų atsiradimas neišvengiamas – jau veikia pusiau robotizuotos autonominės kovinės sistemos, be piloto skraidantys lėktuvai, o keli kariniai robotai buvo pasiųsti bandymams į Iraką, kad būtų ištirtos jų galimybės. Apie rezultatus nepranešama.

Trečioji taisyklė. Laikykitės trijų mokslininko, rašytojo fantasto Isaaco Asimovo robototechnikos taisyklių. Jos turėtų padėti robotams su žmonėmis gyventi saugiai vienoje visuomenėje, išvengti nelaimingų atsitikimų ir neleisti robotams viršyti savo “įgaliojimų”. Tačiau bėda ta, jog I.Asimovas visgi buvo fantastas, o robotų kūrimo srityje jis neturėjo patirties. Dar baisiau – rašytojas savo kūriniuose aprašo situacijas, kai robotams sukurtos taisyklės nesuveikia.

Ketvirtoji taisyklė. Robotai turi būti programuojami su tam tikrų sąlygų ir principų „rinkiniu”. Vienas tokių principų – maksimaliai naudingų veiksmų dėsnis, t.y. robotas iš galimų savo veiksmų išsirenka tokį, kuris žmonėms atneš mažiausiai nemalonumų. Iš kitos pusės – tokiu būdu robotas gali nužudyti vieną žmogų, kad išgelbėtų penkis. Tuo tarpu gydytojas žmogus (bent jau taip turėtų būti) nežudys paciento tam, kad žūtų kiti. Aukštos moralinės savybės – viena pagrindinių ateities robotų technologijos problemų.

Penktoji taisyklė. Robotus pastoviai reikia mokyti. Taip jie galės lanksčiau elgtis įvairiose situacijose, analizuoti savo veiksmus, suvokti, kurie iš jų teisingi, o kurie – ne.

Šeštoji taisyklė. Robotas turi turėti tam tikrų emocijų. Tokia „funkcija” būti tam, kad robotai integruotųsi į žmoniją – juk mašinos turi lengvai atpažinti žmogaus emocijas ir pagal tai rinktis savo elgesio strategiją. Juk ne paslaptis, kad didžioji dalis informacijos, būtina bendravimui, perduodama neverbaliniu būdu – veido išraiška, gestų kalba. Visa tai turi suvokti ir robotai.
Tačiau kol kas ši užduotis itin sudėtinga, nors jau yra robotų, galinčių atpažinti tam tikras emocijas. Vadinasi, nėra nieko neįmanomo!

Futurologo prognozės

Britų futorologo Iano Pearsono nuomone, per artimiausius 30 metų žmonijos laukia daugybė naujovių gamybos, informacijos, sveikatos, pramogų srityse. O robotai per tą laiką ištobulies tiek, kad pralenks žmones ir fiziškai, ir protiškai.

Futorologas spėja, kad 2015 m. robotai jau pakeis žmones namų ūkyje ir ligoninėse, atsiras robotai TV šou žvaigždės.
Po 2011 m. beveik visas kompiuterines programas rašys mašinos. 2018 m. dirbtinis intelektas gaus Nobelio premiją, o 2020 m. elektroninės gyvybės formos gaus konstitucines teises. 2025 m. išsivysčiusiose šalyse robotų jau bus daugiau nei žmonių. Po 2030-ųjų robotai gali nuspręsti surengti sukilimą prieš žmones.

Kas įdomiausia – šios prognozės buvo parašytos dar 1991-aisiais. Kol kas jos išsipildė 85 procentų tikslumu. Ypač tiksliai I.Pearsonas nuspėjo robokačių ir robošunų atsiradimą, taip pat visuomeninio transporto be vairuotojų paplitimą.
Kokia riba tarp roboto ir žmogaus? Ar gali bent iš dalies išsipildyti “Terminatoriaus” scenarijus? Į tai mums atsakys artimiausi dešimtmečiai…



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/11/kaip_apsisaugoti_nuo_robotu_maisto/catid/11

Kai ekspertai... klysta :)

Lemputė, telefonas, elektroninis paštas – jeigu esate savo srities specialistas, yra du būdai savo vardą išsaugoti visiems laikams – arba sukurti kažką naujo, arba... teigti, kad to padaryti neįmanoma. Jei norite būti atsimintas internete, rinkitės antrąjį variantą. Jūsų dėmesiui – devyni išradimų, pakeitusių mūsų gyvenimus, tačiau nepripažintų ekspertų, pavyzdžiai.

Elektros lemputė

„<...>pakankamai geras išradimas mūsų draugams už Atlanto <...> bet nevertas praktiško ar išsimokslinusio žmogaus dėmesio“ – Britanijos parlamento komiteto atsiliepimas apie Edisono lemputę, 1878.

„Kiekvienas, susipažinęs su šiuo išradimu, pasakys, kad tai – akivaizdi nesekmė“ – Henris Mortonas, Stevenso technologijos instituto prezidentas, apie Edisono lemputę, 1880.

Nepaisant britų skepticizmo amerikiečių atžvilgiu, „akivaizdžią nesėkmę“ dabar galima surasti beveik kiekvienuose namuose.

Kintama elektros srovė

„Kvailioti su kintama srove – laiko gaišimas. Niekas ja nesinaudos, niekad“ – Tomas Edisonas, 1889.

Šis Tomo Edisono komentaras tiesiog verčia suabejoti jo, kaip išradėjo ir inovatoriaus, sugebėjimais. Žinoma, nederėtų pamiršti, kad Edisonas mėgo kandžiai pasisakyti apie savo konkurentą George'ą Westinghousą (kuris nusipirko kintamos srovės patentą iš Nikolos Teslos), bei pats tiekė nekintamą elektros srovę.

Bet faktas yra faktas – elektros srovę perduoti lengviau bei efektyviau, kai ji kintama.

Asmeninis kompiuteris

„Mes pasiekėme kompiuterių galimybių ribą“ – Johnas Von Neumannas, 1949

Garbusis matematikas kaip reikalas prašovė pro šikšnelę – išradus mikroprocesorius, kompiuterių progresas ėmė augti kaip ant mielių. Kompiuteriai leido žmonijai susikalbėti, stebėti ir reguliuoti savo planetą – ir kompiuterių galimybių ribos vis dar nematyti.

Mikroprocesorius

„Bet kam ... jis tinka?“ – IBM Pažengusių skaičiavimo sistemų inžinierius, apie mikroprocesorių, 1968.

Tikrai – kur galima pritaikyti mikroprocesorių? Beveik visuose prietaisuose, turinčiuose elektroniką – menkniekiuose, transporto priemonėse, kompiuterių tinkluose, elektrinėse, namuose, ofisuose ir beveik visose šiuolaikinio gyvenimo sferose. Kitur, be abejo, jo nepritaikysi.

Duomenų perdavimas

„Dar prieš žmogui pasiekiant mėnulį, jūsų paštas bus per porą valandų pristatomas iš Niujorko į Australiją valdomomis raketomis. Mes esame ant raketinio pašto slenkščio“ – Arthuras Summerfieldas, JAV pašto viršininkas valdant Eisenhoweriui, 1959

„Dokumentų perdavimas telefono laidais yra iš principo įmanomas, tačiau gebantis tai daryti aparatas toks brangus, kad tai niekada netaps praktiniu pasiūlymu“ – Dennis Gaboras, Didžiosios Britanijos fizikas, 1962

Gaboras gavo Nobelio premiją už holografijos išradimą, tačiau nesugebėjo numatyti modemo ir elektroninio pašto galimybės. Dabar už porą centų galima pasiųsti ištisas bibliotekas – ir nesinaudoti raketomis.

Apsipirkimas neišeinant iš namų

„Nuotolinis apsipirkimas, nors ir visai tikėtinas, sužlugs – nes moterys mėgsta išeiti iš namų, liesti prekes, mėgsta galimybę persigalvoti.“ – „TIME“, 1966.

Tiesa, kad abi lytys mėgsta perkant pačiupinėti daiktus. Bet ar tai reiškia e-komercijos žlugimą? „PayPal“ pelnas rodo, kad nuotolinis apsipirkimas jau įsitvirtino.

Automobilis

„Įprastinė „karieta be arklių“ šiuo metu yra prabanga, skirta turtingiesiems; ir nors jos kaina ateityje ko gero kris, ji, be abejo, niekada nebus taip paplitusi, kaip dviratis“ – „Literary Digest“, 1899.

Jeigu tai būtų buvusi teisybė... bet vidaus degimo variklis net nesiruošia sustoti – vien tik 2005 metais į pasaulio gatves išriedėjo apie 53 milijonus naujų automobilių. Ačiū Dievui, kai kurie jau iš naujo atranda dviratį ir permąsto automobilio koncepciją.

Televizija

„Nors teoriškai ir techniškai televizija yra tikėtina, ji yra neįmanoma iš komercinio ir finansinio požiūrio taško, tai – išradimas, kurio vystymo svajonėms švaistyti laiko nereikia“ – Lee DeForest, JAV radijo pionierius ir vakuminio ekrano išradėjas, 1926.

Pasvajok! Vien tik JAV yra 220 milijonų tokių „neįmanomybių“. Televizija yra visur – tiesa, gaila, kad senieji televizorių modeliai grūste prigrūsti švino, tačiau nauji televizoriai – ekologiškai švarūs.



Galimybės

„Viskas, kas galėjo būti išrasta, buvo išrasta“ – šie žodžiai priskiriami Charlesui H. Duelliui, JAV patentų ofiso komisijos nariui, 1899, nors, ko gero jis to nesakė; tad paskutinis žodis atitenka aktoriui ir humoristui Peteriui Ustinovui:

„Jei pasaulis staiga susisprogdintų, paskutinis girdimas balsas būtų eksperto, teigiančio, kad tai – neįmanoma.“



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/10/kai_ekspertai_klysta_/catid/11

Ateities sraigtasparnių pilotas: dirbtinis intelektas

Stenfordo universiteto kompiuterių mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto sistemą, kuri padeda nedideliems keturių pėdų sraigtasparniams stebėti kitus tokius pat orlaivius ir vėliau išmokti tai ką pamatė.

Sistema yra sudaryta iš daugelio informacijos jutiklių, o mokymosi procesas suskaidytas į porą etapų. Visų pirma į orą pakylą sraigtasparnių mokytojas – sraigtasparnis kurį radijo bangomis valdo patyręs sraigtasparnių modelių pilotas. Šio sraigtasparnio virtuoziškus triukus įrašinėja ant žemės sumontuota stebėjimo įranga, taip pat judesius bei koordinates įrašo sraigtasparnyje įmontuoti akceleracijos, magnetinių laukų bei gps jutikliai. Visi gauti duomenys apjungiami centriniame kompiuteryje, ir jau po nepilnų dvidešimties minučių, sraigtasparniai robotai atlieka tuos pačius, gerokai tradicinio sraigtasparnio galimybes aplenkiančius triukus.


Jau anksčiau Stenfordo universiteto mokslininkai bandė sukurti programinius algoritmus, kurių pagalba sraigtasparnis bandytų atlikti pilotažo figūras. Deja algoritmai sugebėdavo išmokyti sraigtasparnį tik nesudėtingų apsisukimo aplink savo ašį ar mirties kilpos triukų. Dėl šios priežasties ir buvo prieita išvados, jog sraigtasparnis pilotažo triukų turi išmokti pats.

Radijo valdomi sraigtasparnių modeliai, priešingai nei lėktuvai, yra bene sudėtingiausiai perprantamo valdymo, net ir patyrusiems radijo modelių entuziastams. Priešingai nei lėktuvas sraigtasparnis neskrenda pats, regis jis tik ir taikosi nuvirsti ant šono ar kaip kitaip sudužti. Pilotai sulygina sraigtasparnio valdymą su ilgo pagalio balansavimu ant delno, jeigu stovėsi ir nieko nedarysi, pagalys neabejotinai nuvirs. Tam kad sraigtasparnis išsilaikytų ore pradedantieji pilotai dažnai naudoja pagalbines giroskopines sistemas, tačiau lig šiol nebuvo sukurtos sistemos, galinčios atkurti tai, ką ore su šiais modeliais išdarinėja pilotai profesionalai.

Radijo bangomis valdomi sraigtasparniai dėl savo valdymo sudėtingumo kol kas buvo mažai naudojami ir karinėje pramonėje, čia žvalgybos bei stebėjimo užduotis atlikdavo nedideli kelių metrų sparnų mojo lėktuvai. Tikimasi jog tęsiant Stenfordo universiteto mokslininkų tyrimus, bus galima sistemas valdančias sraigtasparnį perprogramuoti taip, kad šis sugebėtų nepriliečiant žemės ištirti užminuotą lauką, ar tyliai pakibti virš priešininko stovyklos.



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/09/ateities_sraigtasparniu_pilotas_dirbtinis_intelektas/catid/11

Karvė vietoj kompaso :)

Panašu, kad taip, karvę galima naudoti vietoj kompaso.

Mokslininkai, peržiūrėdami „Google Earth“ nuotraukas, patvirtino, kad galvijai yra linkę išsidėstyti taip, kad jų kūnai sutaptų su šiaurės ir pietų kryptimis. Laukinės stirnos irgi elgiasi taip pat – ir šito elgesio niekas nepastebėjo tūkstančius metų. Anot mokslininkų, žemės magnetiniai laukai gali būti tokio elgesio priežastis.


Daug gyvūnų rūšių – tarp jų paukščiai ir lašišos – naudojasi žemės magnetiniais laukais it natūraliu GPS migruodami.

Pora mokslinių studijų parodė, kad kai kurie žinduoliai – pavyzdžiui, šikšnosparniai – taip pat naudojasi „magnetiniu kompasu“.

Daktarė Sabine Begall iš Duisburg-Essen universiteto (Vokietija), tyrinėjo afrikietiškų kurmiapėlių jautrumą šiems laukams.

„Mums pasidarė smalsu, ar didesni gyvūnai taip pat jaučia magnetinius laukus“ – teigia ji.

Daktarė Begall ir jos kolegos nuspredė pradėti stebėti naminių galvijų elgesį ir peržiūrėjo 8510 galvijų, besiganančių ir besiilsinčių 308 laukuose visame pasaulyje, nuotraukas, esančias „Google Earth“ sistemoje.

„Kartais užtrukdavome valandų valandas ieškodami pakankamai geros raiškos nuotraukų“ – sako Begall.

Mokslininkai negalėjo nustatyti, kur galvijo galva, o kur – pasturgalis, tačiau nustatė, kad galvijai yra linkę pasisukti arba į šiaurę, arba į pietus.

„Afrikoje ir Pietų Amerikoje galvijai buvo kiek labiau pasisukę į šiaurės rytus arba pietvakarius, tačiau žinoma, kad tose vietose žemės magnetinis laukas – gerokai silpnesnis“ – teigia Begall.

Tyrėjai taip pat stebėjo 2974 laukines stirnas, esančias 277 Čekijos vietose.

Pasirodo, dauguma stirnų ėda ir ilsisi nusisukusios į šiaurę. Trečdalis stirnų buvo linkę pasisukti į pietus.

Nors beveik neabejotina, kad šie gyvūnai jaučia žemės magnetinius laukus, mokslininkams lieka pagrindinis iššūkis – paaiškinti, kodėl gyvūnai elgiasi būtent taip.



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/08/karve_vietoj_kompaso_/catid/11

Neįmanomi dalykai – įmanomi?

Žinomas fizikas Michio Kaku, vienas didžiausių stygų teorijos autoritetų, iš naujo apibrėžė „neįmanomumo“ sąvoką – taip jis mėgina numatyti fizikos ir mokslo ateitį. Iš esmės jis padalino „neįmanomus“ dalykus į tris klases:

Pirmos klasės „neįmanomumai“ – tai, ko mes negalime dabar, tačiau galėsime po šimtmečio;

Antros klasės „neįmanomumai“ – ko negalime dabar, ir negalėsime bent tūkstantmetį;

Trečios klasės „neįmanomumai“ – ko mes niekada negalėsime pasiekti – remiantis dabartiniu pasaulio suvokimu.

Ypač stebina tai, kad ribota teleportacija, robotai–humanoidai, jėgos laukai, telepatija ir erdvėlaiviai, gebantys keliauti į tolimas planetas, anot Kaku, priklauso pirmajai „neįmanomumo“ klasei. Tuo sunku patikėti, tačiau XIX amžiaus mokslininkai, ko gero, būtų taip pat skeptiškai reagavę į interneto, lėktuvų, skriejančių trigubai greičiau, negu garsas bei atominės bombos idėjas.

Dar labiau neįtikėtina tai, kad, nors Michio Kaku neturi jokių įrodymų, kad šiuos dalykus pasieksime, jis turi įrodymų, kad greitai turėsime technologiją, kuri gali mums leisti šiuos dalykus įgyvendinti.

Antrajai kategorijai Kaku priskiria keliones didesniu, negu šviesos greitis, greičiu ir laiko mašinas – šie įrenginiai yra ties mūsų žinojimo riba ir jų įgyvendinimas gali užtrukti milijonus metų.

Trečiajai kategorijai žymus fizikas priskyrė perpetuum mobile (amžinąjį variklį) ir, ironiškai, gebėjimą numatyti ateitį.



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/07/neimanomi_dalykai__imanomi/catid/11

Saulės sistema – kiaušinio formos!

Ištyrus į tolimąjį kosmosą prieš daugelį metų paleisto NASA zondo „Voyager 2“ atsiųstus duomenis, paaiškėjo, kad milijonai vadovėlių, kuriuose mūsų Saulės sistema vaizduojama rutulio formos, yra neteisingi.

Nustatyta, kad Saulės veikiama sritis, vadinama heliosfera, yra labai nesimetriška ir tikrai nėra rutuliška, kaip rašoma vadovėliuose.


Heliosferai priskiriama kosmoso sritis, kurioje stebimas Saulės vėju vadinamas dalelių srautas, sklindantis iš mūsų centrinės žvaigždės. Ji tęsiasi toli už Plutono orbitos, kuri yra beveik už 6 mlrd. kilometrų nuo Saulės.

Zondas „Voyager 2“, 1977 metais pasiųstas į istorinę Saulės sistemos išorinių planetų tyrimo misiją, dabar pasiekė neramią sritį, vadinamą terminaliniu šuoliu, kur heliosfera susilieja su tarpžvaigždine erdve.

„Voyager 2“ dvynys „Voyager 1“ tą pačią ribą kirto ketveriais metai anksčiau, tačiau kitoje vietoje ir maždaug 1,5 mlrd. kilometrų toliau nuo Saulės.

Šis skirtumas įrodo, jog heliosferos pavidalas netgi apytikriai neprimena idealaus rutulio. Didžiosios Britanijos žurnale „Nature“ trečiadienį paskelbti tyrimų rezultatai rodo, jog iš tikrųjų ji yra pailga kaip kiaušinis.

Pasak mokslininkų teorijos, šio kiaušinio „drūtgalis“ yra suplokštėjęs dėl nuolatinio dalelių bombardavimo, mat nuo Saulės sklindantis dalelių srautas susiduria su iš tarpžvaigždinės erdvės atskriejančiomis atominėmis dalelėmis.

„Voyager 2“ per vieną dieną keletą kartų kirto „terminalinio šuolio“ sritį. Toks fenomenas įrodo, jog ši riba yra nuolat kintanti, tarsi vandenynų potvyniai ir atoslūgiai.

Arizonos universiteto astronomas Randy Jokipii (Rendis Džokipis) su pagarba paminėjo abu „Voyager“ zondus, kurie be gedimų veikia nuo pat misijos pradžios 1977 metais.

„Skrydis per heliosferą atveria naują kosmoso tyrimų amžių, - sakė R.Jokipii. - Tolimųjų heliosferos sričių tiesioginių ir nuotolinių tyrimų duomenys sukėlė revoliuciją mūsų vaizdiniuose dėl to kaip Saulė sąveikauja su Galaktika“.

Keletą ateinančių dešimtmečių šiedu kosmoso zondai, skriejantys tolyn nuo Saulės didesniu nei 17 kilometrų per sekundę greičiu, bus vieninteliai tolimųjų Saulės sistemos sričių tiesioginių stebėjimų šaltiniai.

„Voyager“ zondai iš pradžių buvo pasiųsti, kad praskrietų pro Jupiterį ir Saturną bei atliktų šių planetų stebėjimus. Aparatai šią užduotį sėkmingai įvykdė. Buvo gauta jaudinančių rezultatų: atrasti veikiantys ugnikalniai Jupiterio palydove Ijo ir nustatyti iki tol nežinoti painių Saturno žiedų ypatumai.

Baigę šią misiją zondai pradėjo tirti kosmoso erdvę, plytinčią už Saulės sistemos planetų.

Jie tapo pirmaisiais žmogaus kūriniais, pasiekusiais šias sritis, kuriose viešpatauja šaltis ir tamsa. Nesant galimybių panaudoti Saulės šviesos energijos, zondams elektros srovę tiekia ilgai veikiančios atominės baterijos.

Šie kosminiai aparatai nuskriejo taip toli, kad iš Žemės šviesos greičiu skriejančios valdymo komandos zondus pasiekia tik po keliolikos valandų. Abu „Voyager“ kasdien nuskrieja maždaug po 1,6 mln. kilometrų per dieną!!.

Tam atvejui, jeigu šiuos aparatus kada nors rastų nežemiškos protingos būtybės, abiejuose zonduose įtaisytos kapsulės su vadinamųjų „auksinių įrašų kolekcija“, sudaryta iš garso įrašų ir nuotraukų, kuriose įamžintas gyvenimas Žemėje XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje.



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/07/saules_sistema__kiausinio_formos/catid/11

Kaip atauginti žmogaus galūnes

Galūnių regeneracijos etalonas yra salamandros. Kol kas nesuprantamas fenomenas leidžia joms atsiauginti prarastas galūnes. Jos auga greitai ir galiausiai susiformuoja normalaus dydžio ir formos. Išaiškinus, kaip tai vyksta, procesą būtų galima pritaikyti gydyti žmones.


Ken Muneoka, Manjong Han ir David M. Gardiner

Salamandros galūnės yra mažesnės ir smulkesnės nei žmogaus, kita vertus, vienos nuo kitų nelabai skiriasi. Salamandros galūnė turi odos sluoksnį, kaulinius griaučius, raumenų, raiščių, sausgyslių, nervų ir kraujagyslių. Laisvai išsidėsčiusios ląstelės – fibroblastai – visus šiuos audinius sujungia, taip susiformuoja tipiška galūnė.

Vis dėlto stuburinių gyvūnų pasaulyje salamandros galūnės yra unikalios, nes po amputacijos jos atauga. Suaugusi salamandra sugeba atauginti prarastą priekinę ar užpakalinę galūnę, nesvarbu, kiek kartų jos netektų. Varlės taip pat sugeba atsiauginti galūnes, tačiau tik būdamos buožgalvio stadijos, kuomet šios dar tik formuojasi – vėliau jos tokį sugebėjimą praranda. Netgi žinduolių embrionai gali išsiauginti naują galūnės užuomazgą, tačiau tokį sugebėjimą taip pat praranda likus dar daug laiko iki gimimo. Toks organizmo vystymosi metu pastebimas regeneracinių galimybių nykimas yra akivaizdus ir atsispindi visų aukštesniųjų gyvūnų formų evoliucijoje. Salamandra vienintelė iš visų stuburinių gyvūnų vis dar sugeba atsiauginti sudėtingas kūno dalis, jei jų netenka.

Žmonės jau nuo seno stengėsi išsiaiškinti, kaip jai tai pavyksta. Kaip atauganti galūnės dalis „žino“, kiek reikia ataugti? Kodėl oda strampo vietoje nesuformuoja rando ir žaizda neužsitraukia, kaip įprasta žmonėms? Kaip suaugusios salamandros audiniai išlaiko embrioninį sugebėjimą suformuoti naują galūnę ne vieną kartą? Biologai bando atsakyti į šiuos klausimus. Ir jeigu pavyktų suprasti, kaip vyksta šis regeneracijos procesas, būtų galima tikėtis ir žmonėms sukelti amputuotų galūnių regeneraciją ar paskatinti gyti rimtas žaizdas.

Žmogaus organizmo pirminis atsakas į sužeidimus nelabai skiriasi nuo salamandros, tačiau tolesni žaizdų gijimo procesai žmogaus ir amfibijų organizmuose skiriasi. Mums susiformuoja randas ir regeneracijos procesai neprasideda, bet kai kurie ženklai rodo, kad ir žmonėms gali pavykti atsiauginti kūno dalis. Tam reikia aktyvuoti nepastebimas mūsų organizmo sugebėjimus gydyti žaizdas salamandrų pavyzdžiu. Todėl pirmiausia ėmėmės tirti, kaip žaizdas gydo tie, kurie turi šį gebėjimą.



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/05/kaip_atauginti_zmogaus_galunes/catid/11

Pasaulis be... žmonių?

Jūsų dėmesiui pora įdomių video, vaizdžiai modeliuojančių kaip galėtų atrodyti pasaulis, jei vieną dieną tiesiog nebeliktų pikčiausio žemės priešo, viruso - žmogaus...

"National geographic" vizija:


"Scientific American" vizija:



P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/04/pasaulis_be_zmoniu/catid/11