Asmenybė pagal gimimo skaičių
Dar vienas asmenybės testas iš
Alfa.lt
Mano rezultatas - 7

Žinojau ir šiaip, kad tai mano "gyvenimo skaičius"... šiaip netikiu numerologija, kaip ir bet kokiais prietarais iš principo, bet kartais atrodo, kad negali netikėti... Tarkim tuo pačiu skaičiumi septyni - tai mano gimimo datos suma, kitos svarbios datos mano gyvenime sumuojasi į septynetus, mano vardas ir pavardė turi po 7 raides, dar visokiusoe išskaičiavimuose ar sutapimuose dažniausiai figuruoja 7 arba 4... va tau ir netikėk, kad gudrus

Nors šiaip labiau manau, kad tai mes privedame faktus, informaciją prie "atsitiktinumų, sutapimų, stebuklų", o ne atvirkščiai
O čia "testo rezultatas" iš Alfa.lt:
Intelektualai
Septynetai nuolatos ieško tiesos. Jiems sunku patikėti paviršutiniška informacija. Emocijos nedaro įtakos jų sprendimams. Jie abejoja viskuo, tačiau nemėgsta, kai abejojama jais. Jie dirba lėtai ir nuosekliai, dažniausiai mėgsta vienatvę. Jie linkę į technologijas ir būna puikūs mokslininkai. Intelektualai gyvena savame pasaulyje, todėl retkarčiais nesuvokia, kas priimtina tikrame pasaulyje.
Garsūs septynetai: Johnny Deppas, Keira Knightley, Šekspyras, Michaelas Jacksonas, Prinicesė Diana.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/02/asmenybe_pagal_gimimo_skaiciu/catid/1
Blogeriai kažkodėl... rašo ranka
Plačiai Lietuvos blog`erių gretose nuvilnijo akcija atrakcija "parodyk savo raštą" ar kažkas tokio

Plačiau apie tai
čia ir
čia 
Na nors ir labai vėlyvai, bet prisijungsiu ir aš. Pusiau rimtai..
Ne na rimtai... leiskit turėti savo nuomonę! Aš jokiais būdais nesu prieš rašymą ranką, bet bent jau man taip susiklostė, kad niekada šio talento neturėjau ar neišvysčiau

Rimtai... Kai buvau koks 5-okas, rašydavau, švelniai tariant, TRAGIŠKAI... Mokytojos imdavosi už galvų, kaip vienas žmogus sugeba 30-ies žodžių pastraipoje padaryti ~50 gramatinių klaidų ir viska taip sukeverzoti, kad pakviestas prie stalo ir jam rodant jo paties sąsiuvinį - pats nieko nesuprasti kas ten parašytą

Per visus likusius metus mokykloje nelabai ką ir pasitobulinau tą savo raštą ir gramatiką, tad ir meilės rašymui tuo metu neatsirado. Nors paauglystėje rašiau dienoraščius, prirašiau jų kelis storu sąsiuvinius, bet dabar paėmęs juos turėčiau samdyti kokius iššifruotojus, kad suprasti kas ten per "heroglifai"...
Dabar kai jau po mokyklos 10-imt metų praėjo aš RAŠAU. Rašau daug, nebedarydamas tiek klaidų (

) ir t.t. Bet VISADA rašau kompiuteriu. Ranka TIK pasirašinėju dokumentus ir labai retai kada ką ilgesnio nei pastraipa parašau. Niekada nerašau realių laiškų, niekada neužrašinėju atviručių ir t.t. Nežinau, psichologai, gal pasakytų, kad čia kokia tos vaikystės trauma ir baimė rašyti ar ką
Mylima mergina rašo daug ir gražiai. Ranka. Taip pat labai mėgsta laiškus, atvirutes... O aš ant tiek principingas, kad netgi jai beveik nenusileidžiu ir nieko neparašau, kaip bebūtu gaila

Nebent būna taip, kad parašau laišką kompiuteriu, naudodamas kokį "handwriting" šriftą, atspausdinu ir siunčiu tikru vėžlio paštu jei jau žmogus taip nori gauti popierinį laišką
Šiaip labai vertinu rašymą kompiuteriu, dėl to, kad informacija iškart yra forma, kuria gali lengvai panaudoti praktiškai bet kur, bet kaip, bet kam ir bet kada! Ir šiaip 10+ metų "gyvenu" internete, čia realiai apie 60-70% mano gyvenimo - darbai, projektai, pomėgių ar techniniai forumai, bendraminčių bendruomenės, dokumentai ir visa kita kas reikalinga visada "po ranka", čia pat - tinkle

O ir be nešiojamo kompiuterio ir komunikacijos priemonių draugai sako jau eilę metų nėra manęs niekur matę

Tad jau dešimt metų beveik viską skaičiau, žiūrėjau, daug rašiau, diskutavau beveik tik elektronine forma... Internete išsivystė mano raštingumas, gerokai padidėjo bendroji erudicija ir galimybės, o ne mokykloje vos ne per prievartą rašant ir perrašinėjant tą patį per tą patį

Dar todėl niekada taip ir neįpratau vesti kažkokių organaizerių ar užrašų knygučių. Pas mane viskas arba galvoje arba kompiuteryje (internete). Taip gyventi papraščiau
Žodžiu atradau save kaip itin imlų modernioms technologijoms ir dabar jokiais būdais nebenorėčiau grįžti prie "viduramžių" - rašymo ranka, skaičiavimo skaitliukais ir vėžlių pašto

Man taip pat net labai nesvetimas
kyberpankiškumas taip sakant

Realiame gyvenime daug žodžiais ir darbais, tam tikroje aplinkoje, kovoju už tai, kad kuo daugiau dalykų patektų į internetą, už skaitmenines laisves ir teises, už informacijos sklaidą, populiarinu modernias technologijas, jų galimybes ir dažnai lieku nesuprastas sovietinių laikų suluošintų žmonių, biurokratų, kuriems viską knieti slėpti, bet kokios naujovės prilygsta raganavimui, o svarbiausias gyvenimo klausimas "kam kažką veikti, jei galima nieko neveikti..."

Dar kai kurie kolegos blog`eriai dažnai skaito save tech geek`ais, nes iš kažkur kopijuoja ar verčia, patys parašo kažką naujų technologijų klausimais

Tačiau aš to nelaikau tikruoju geek`iškumu, kai žmogus teisiog esi persmelktas tų technologijų "iki kaulų smegenų" ir visur jas gyvenime naudoji ir akcentuoji
Mano svajonė būtų, kad kiekvienas turėtų blog`a

Žinau, žinau, tarp 200.000 lietuviškų tinklaraščių 99% būtų šlamštas, bet užtat būtų 2000 (o ne ~20 kaip dabar) puikių projektų. Norėčiau, kad kiekviena įmonė ir įstaigą turėtų bent "vizitinę kortelę" internete, kad kiekvienas pomėgis, klubas, renginys vienytų ir informuotų savo gerbėjus online

. Netgi turėjau svajonę tokią gal keistą, bet vis tik didelę ir gražią svajonę - paauglystėje daug skaičiau, daug prenumeravau periodikos, išsikirpau ir kaupiau daug įdomių straipsnių apie technologijas mokslą, keliones, gyvenimo būdą, karybą ir t.t. Dar dabar turiu didelę ir sunkią tų iškarpų dėžę... O svajonė buvo (ir šiek tiek tebėra) visus tuso straipsnius nuskenuoti ir republikuoti internete. Nes žinau, TIKIU, kad skaitmenine forma informacija neišnyks ir lengvai plis, o tuose laikraščiuose ir žurnaluose kur buvo, tai jau beveik visi išmetė, sudegino, sušlapino ir visaip kaip kitaip užmarštin nudaigojo vertingą info...
Informacija - didžiausias turtas ką turime.
Skaitmeninė informacija, žinių sklaida - aukščiausia jos forma ir didžiausias pasiekimas!
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/02/blogeriai_kazkodel_raso_ranka/catid/1
Pilkieji kardinolai
Didieji komunikacijos mokslo teoretikai teigia, jog
nekomunikuoti neįmanoma. Ginčytis su tuo vargu ar pavyktų, nes vienokiu ar kitokiu atveju komunikacija gyvenime vyksta nuolatos - juk net supykę nekalbėdami išreiškiame savo poziciją, siunčiame į aplinką signalą, kuris yra komunikacijos dalis. Taigi visi, vieni lengviau, kiti sunkiau komunikuojame su aplinka. Šįkart neanalizuosiu tų uždarųjų, kurie norėtų įsilieti į minią, kompaniją, norėtų dažniau būti įtraukiami į veiklas, bendrauti ir tapti dalimi grupės, bet dėl drovumo, kompleksų ar pan. nesiryžta. Šįkart pakalbėsiu apie tuos, kurie b
ėga nuo komunikacinio proceso.
Bet kokioje grupėje žmonių kiekvienas individas atlieka tam tikrą vaidmenį. Vieni iš jų yra grupės idėjų generatoriai, kiti - pastarųjų idėjų realizatoriai, vykdantysis mechanizmas, treti - naudos pasisavintojai, kurie prie lovio atsiranda tik tuomet, kai jau viskas paruošta, ketvirtieji - pilkosios pelytės, kurios lyg ir yra, bet realiai juos visi pamiršta, nelabai kas juos ir pastebi. Bet yra dar viena kategorija žmonių - jie viską žino apie tai, kas vyksta, bet retai kur dalyvauja, o jei ir dalyvauja, tai pasižymi tuo, kad prasiskleidžia labai trumpam, o likusiąją laiko dalį skanuoja aplinką, stebi, fiksuoja; jie visada šalia, kai reikia padėti, bet dažniausiai patys sau atsisako bet kokios pagalbos; į juos atsisukama tada, kai pakliūnama į akligatvį, bet jų niekada neprašoma, o ir padėkos jie nelaukia. Tokie žmonės yra savotiški grupės balastai, kurie sureguliuoja situacijas ir išlaiko balansą, mažina svyravimus ir didina žmogaus trokštamą saugumo jausmo užtikrinimą.
Pilkųjų kardinolų, neprisiimančių laurų ir nelipančių ant scenos, bet besimėgaujančių veikimu, o ne rezultatais, analizė mane domina labiausiai. Tokie asmenys nebijo komunikuoti, tiksliau, jie tai sugeba daryti geriau negu gerai, bet patį komunikacinį procesą laiko būtinybe, priemone pasiekti tikslams, o ne pasimėgavimo šaltiniu. Pasakę viską, ką turi pasakyti, jie dažniausiai tyliai ramiai pasišalina, nes kalbėjimas apie orą, anot jų, tėra vertingo laiko švaistymas veltui. Pilkieji kardinolai linkę paneigti jausminį aspektą, tiksliau, jie žino, kokį poveikį galima padaryti žmonėms manipuliuojant jausmais, bet patys linkę apsimesti bejausmiais robotais. Nors tai tėra kaukė. Kardinolas yra lyderis, kuris itin sėkmingai geba atskirti gyvenimiškąsias sferas, t.y. į darbą niekada neatsineš šeimyninių problemų, tuo tarpu peržengęs namų slenkstį, darbinius rūpesčius paliks anoje pusėje durų. Galbūt todėl jie nepasiekia viešos karjeros aukštumų, bet širdyje yra alpinistai nugalėtojai. Asmuo, prisiėmęs pilkojo kardinolo vaidmenį, bus linkęs susiplanuoti laiką taip, kad būtinai rastų tarpsnį pabūti su savimi. Jam tai yra gyvybiškai būtina todėl, kad tokiu laikotarpiu yra sugeneruojamos idėjos, apsvarstoma tai, kas užfiksuota stebint, skanuojant aplinką, susumuojami gauti rezultatai, padaromos išvados, be to, dalis vienatvės laiko būtinai skiriama savišvietai, nes kardinolas, tam,kad išlaikytų savo kompetenciją aukščiausiame lygmenyje, siekia intelektualinių aukštumų. Būdamas savo srities specialistas, žinodamas maksimaliai apie tai, kuo jis domisi, pilkasis kardinolas nesišoks komentuoti tose temose, kur jis nieko nesupranta, bet paklaustas, nesigėdys atsakyti, jog tai ne jo kompetencijos sritis. Visų pirma taip yra išlaikomas autoritetas, nes neapsijuokiama bandant klejoti ir veblenti apie tai, ko nežinai, o antra - toks nuoširdumas padeda jį supantiems žmonėms pasijusti tą akimirką gerai. Kodėl? Nes žmonės yra egocentristai ir jei grupėje yra žmogus, kuris nuolatos menkina aplinkinius savo sukurtu neišsemiamo žinių lobyno įvaizdžiu, tuomet netrukus jis bus paniekintas ir užsitrauks kitų narių nemalonę, neapykantą. Juk niekas nemėgsta išsišokėlių, kurie, kaip tie muilo burbulai, dažniausiai tėra išpūsti vaizdiniai, miražai, o ne geniali ir racionali tikrovė. Pilkasis kardinolas itin jaučia žmones ir 99,9% situacijų sugebės pasirinkti tinkamą atsakymą, vaidmenį. O tas 0,01%... klaidos galimybę būtina išlaikyti tam, kad žmogui būtų kur tobulėti
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/10/pilkieji_kardinolai/catid/1
Kam esu tinkamas?
Kažkaip netyčia užklydau į
CV online tinklapį, o ten užkibau išspresti "
profesinio tinkamumo" testą
Rezultatas labai nenustebino - ir taip žinau, kad ne man skirta gatvėje kebabais prekiaut ar brukt žmonėms visokias nesamones

Aš tiesiog beveik nemoku meluot, tad visad nejaukiai jaučiausi tiesioginiu pardavimų sferoje

. Užtat kaip žuvis vandenyje jaučiuosi kai reikia ką organizuoti, vadovauti, mokyti ar rasti originalius sprendimus, veikti greitai, ryžtingai t.t. (up)
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/06/kam_esu_tinkamas/catid/1
Vyriausias brolis
Testo
Point.lt rezultatas:
Daugelis apie jį sako: Jis atvėrė man akis, arba: Jo dėka aš šiandien esu čia, ir taip toliau. Jie klysta. Iš tikrųjų jis neturi potraukio ir noro mokyti kitus gyventi, ir rinkti sekėjus. Jis yra inteligentiškas ir save kontroliuojantis, tai jo vidinis ištvermingumas, kuris vilioja kitus stengtis būti panašiems į jį. Net jeigu jis yra kažkur toli, jo vardą visą laiką atsimena draugų būryje (deem...): Jis sakė, Jis darė, ir taip toliau. Tik jo dėka atsirado posakis: geri mokytojai - geri mokiniai. Jis mokosi tik tai, kas jį domina ir jeigu (du kartus) paklausi, atsakys keliais žodžiais, bet labai taikliai ir aiškiai, nenukrypdamas nuo temos. Jeigu reiks, jis paaiškins iki molekulinio lygio. Senatvėje jis galvoja, kad jo gyvenimas išbyrėjo kaip smėlis tarp pirštų - nežiūrint į tai, kad jis visą laiką buvo apsuptas šimtų žmonių dėmesio. Net po mirties jis dar ilgai gyvens žmonių atsiminimuose ir legendose, kurias sukuria apie jį. Legendinis žmogus.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2005/07/vyriausias_brolis/catid/1
Mano kolekcijos
Niekada nerinkau pašto ženklų ar drugelių, nors tai buvo be galo populiaru mano vaikystėje

O pomėgis visokioms senienoms, relikvijoms pasireiškė jau senai, nevalingai... tempdavausi namo rastas monetas ar kokias pasagas. Numizmatika ar šiaip rimtu kolekcionavimu to nepavadinsi, nes viskas vyko natūraliai, neorganizuotai
Dabar, nuo taip 1999 metų visa tai įgijo konkretesnes kryptis, forma - domiuosi įvairia karine atributika, tad renku dabartinės Lietuvos kariuomenės dalinių skiriamuosius antsiuvus, juosteles, mažiau - kokardas, sagas. Užsienietiškų nemėgstu, nes tų pačių lietuviškų beveik nėrą vilčių surinkti visų, nes vis kažkas keičiasi, atsiranda naujų. Vienintelė išimtis - Sovietų Sąjungos karinis paveldas. Uniformos kokios, akipuotės dalys ar atributika - ji jau šiai dienai gan reta ir vertinama, tad stengiuosi tokių gauti, palaikyti. Taip pat labai mėgstu ir ne tokią fizinę ar moralinę vertę turinčią, bet man kažkodėl patrauklią karinę atributiką - kalendoriukus, lipdukus, puodelius, plakatus, brošiūras ir t.t.
Į akiratį vis patenka, tai ir prigriebiu kokius šaudmenis, minas, granatas

Stop stop, neskubėkit kviest policijos

Visa tai imitacija, mokomosios ar tiesiog vaizdinės interjero apipavidalinimo detalės, tokiems atvejams, kaip pvz. vadovaujant šaulių kuopai, visus būdavo mieliau pakviesti į simboliką nukabinėta, jaukią mokomąją klasę ir darbo kabinetą

Dabar truputi neturiu sąlygų visa tai efektingai panaudot namie, bet nieko, geri daiktai stovi - valgyt neprašo, ateis geresni laikai, turėsiu gal kada savo namus, tada paskirsiu kokią patalpą savotiškam "muziejui".
Prie viso to į dėžutę metasi įvairios monetos, dar kažkokie suvenyrai, smulkmenos, kelionių, renginių prisiminimai ir t.t. Praktiškai be jokios sistemos, neklasifikuojant. Specialiai nieko neperku, neieškau retų ar dar kokių išskirtinių egzempliorių. Tiesiog per keliones, plačius ryšius su kariuomene vis kas nors ką padovanoja, tai ir pasilieku.
O dabar, po penkerių metų, jau pastebiu ir tų kolekcijų realios naudos atsiradimą - kažkokį antsiuvą jau pasirodo sunku gauti, už jį jau siūloma tarkim 20 litų ar pan.

Good

Vadinasi tai jau šioks toks kapitalas, labai bėdai ištikus galėčiau realizuoti. Bet tikiuosi, kad to neprireiks, tos kolekcijos kaupsis ir dar po 10 ar 20 metų kažkam, tarkim mano vaikams, jau bus prasmingos ir naudingos.
Na čia keletas nuotraukų. Jos tokios padrikos, tad labai ir nekomentuosiu

Mėgstu taip apsiūti kuprines - vis šiek tiek originalumo, išskirtinumo ir tylaus deklaravimo kas man rūpi

Karinių dalinių simbolika. Dabar jau daugiau turiu. Kai kurie antsiuvai - tikrai reti

Iš paties ar draugų kelionių vis kas užsilieka, tai ir beriu į dėžutę. Yra ir kelios senos, vertingesnės.

Metalinė kariška simbolika

Jei oficialiai - aš jų neturiu. Jei kam knietės ieškoti - neras. Tad man dzin, kad "už 3-is sodina"

Nesu psichas, žmonių nešaudysiu, renku tikrai tik iš profesinio (instruktoriaus) intereso. Ir apskritai aš maištininkas, ypač prieš kvailus įstatymus... jei jau taip kas bijo, kad kas ko nenušautu, tai tegul ir degtukus Maximoje uždraudžia, nes galiu eit namus padeginėt piktybiškai... ir virtuvinius peilius, nes dar papjausiu ką

Ir dar daug daug ką (geriau - viską!) reikia uždrausti...

Fe... gatvėse narkomanai vos ne nebaudžiami siautėja, o policija iš dykaduoniavimo prei padorių žmonių kabinėjasi, vištą pavogusį ar kelis šovinius turintį sodiną kaip žudiką maniaką...

Na čia ne kolekciniai o realūs. Ta prasme aš juos užsitarnavęs

Na ir šiaip visoks hardware - prieštankinės minos, rankinės granatos, šovinių juostos ir t.t.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2004/11/mano_kolekcijos/catid/1
Sena sąjunga — jėgos jaunos
<...>
Telšių apskrities Žemaitijos šaulių rinktinės jaunųjų šaulių vadu paskirtas
Telšių “Džiugo” vidurinės mokyklos devintokas Evaldas Kasparas. Jis išrinktas
ir į Lietuvos šaulių sąjungos jaunųjų šaulių tarybą. Joje — dešimt panašaus
amžiaus jaunuolių.
Visiems Lietuvos jauniesiems šauliams vadovaus aštuoniolikametis
jonaviškis Dainius Pilypas.
<...>
2000 m.
Vytenis Tylūnas
Laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2000/05/sena_sajunga__jegos_jaunos/catid/1