Soldier.lt :: Kario keliu

Gyvenimo būdo tinklaraštis. Skiriu mylimosioms... Lietuvai ir ...

Išsikrausčiau į Pilypas.lt ! Seni įrašai perkeliami ir trinami ;)

Paieška


Publikacijų archyvas

BLOG`o statistika

Įrašų: 332 | Komentarų: 0

Rekomenduoju




Internete susitiksime


YouTube
FaceBook
Picasa WebAlbums
TripAdvisor
NationalGeographic
Panoramio
GeoCaching
Point
Frype
Last.FM

Pavojingiausi nardymo darbai


Kai kurie žmonės vos išgirdę kalbant apie tokius darbus, ima purtytis, drebėti, raukytis ir sukioti pirštą prie smilkinio... Tuo tarpu aš tikiu, kad tokie darbai yra ne pavojingi, o... verčiantys mąstyti! Niekas neima ir nešoka pavojui tiesiai į nasrus be pasirengimo, tam reikalingos įrangos ir įgūdžių. Dirbant tokį darbą pavojus tau iškils tada, kai imsi atlikinėti jį mechaniškai, negalvodamas. O iki tol - tai malonumas Gyventi o ne vegetuoti

Ar galite įsivaizduoti, kad jums reikia nerti vandens bokšto viduje? O atominiame reaktoriuje, o prie ryklių pilno tinklo, o 20 metrų po ledu? Susipažinkite su žmonėmis, kurie tai daro nuolat.

Dažniausiai, kai kalbama apie pavojingiausius darbus, visi tuoj pat įsivaizduoja narus, dirbančius prie naftos bokštų kur nors Meksikos įlankoje ir panašiai (saturation divers). Bet saturation divingas dar nėra pavojingiausias darbas. Kažkas turi nardyti ir 50 m aukščio vandens bokštuose Kanzaso prerijose, kur nužudyti narą gali ne tik slėgis, bet ir gravitacijos jėga. Kažkam reikia tyliai įslinkti į kietai prikimštą tunų tinklą, kad patikrinti ar jame nėra pakliuvusių didžiųjų ryklių. Kažkam reikia mokslo tyrimo tikslais vaikytis po ledu pingvinus Antarktidoje (tuo pat metu nepamirštant pernelyg toli nuklysti nuo eketės). Na ir, taip – kažkam reikia nardyti branduoliniuose reaktoriuose ( gerai jau gerai, nors tai ir skamba kiek nerealiai).

Taigi, kas tie žmonės, dirbantys tokius beprotiškus darbus, ir dar po vandeniu?

Vandens bokšto daiveris

Per eilę savo darbo metų Chadas Campbelas iš savo budžių susilaukė begalę paerzinimų ir pajuokavimų. Šis 39 metų saugumo inžinierius iš „Liquid Engineering“ kompanijos prižiūri 20-ties narų komandą – ne bet kokių, o vandens bokštų narų. Ši kompanija turi valstybinį kontraktą inspektuoti, valyti ir dirbti vandens rezervuaruose ir bokštuose 48 JAV valstijose. Tai skamba paprastai ir kasdieniškai, tačiau kai Campbelas 1996 baigė narų technologijų institutą ir ėmė dirbti šį darbą, tai skambėjo neįtikėtinai.

Vandens bokšto naras

„Dažnai man skambina vaikinai ir sako: „ Ei, aš karstausi uolomis. Aš dirbau stogdengiu, ir aukštis tik kelia man nuobodulį“. Gerai, bet yra didelis skirtumas tarp stovėjimo ant 10 metrų aukščio uolos ar stogo ir stovėjimo ant 50 metrų aukščio apskrito bokšto, siūbuojančio vėjyje.
Būti vien daiveriu čia jau maža, reikia dar būti ir alpinistu.

Norėdami pasiekti savo nardymo vietą, Campbelas ir jo trijų žmonių komanda naudojasi kopėčiomis, visokiomis virvėmis ir sistemomis, - kad užlipti aukštyn patiems ir užtempti visą savo įrangą . Jie naudojasi specialias sausais kostiumais ir kvėpuoja per oro padavimo žarną – kad neužteršti geriamojo vandens. Kartais netgi įlipimas bokštan gali būti gan sudėtingas – kai kurie liukai būna vos 60 cm diametro.

Didelių cisternų viduje dažniausiai būna labai tamsu ir šalta. „ Kartą žiemą teko nerti Vaijomingo valstijoje“ – pasakoja Campbellas – „kur teko prasimušti per 7 cm ledą“. Čia nuolat tenka jaudintis, kad gali pakliūti į spąstus. „Dirbant narams, šie bokštai dažniausiai ir toliau dirba normaliu režimu, ir vanduo didžiuliais kiekiais teka ten ir atgal. Slėgio skirtumai dažnai mums kelia didelį nerimą“. Neatsargiai priplaukite prie vandens padavimo magistralės, nuo kurios nukrito apsauginis skydas, ir gelbėtojams teks dar kartą nerti bokštan ieškant jūsų nelaimingo kūno.

Nieko keista, kad Campbellas matė ir tragiškų atsitikimų. 2002 metais vienas jo narų lipo bokštan Kanzase. „Mano narai per tiek metų užlipo tūkstančiais laiptelių, bet šiam narui nepasisekė – jis sugriebė ranka būtent tą laiptelį, kuris buvo kiaurai prarūdijęs.“ Laiptas subyrėjo jo rankose 17 metrų aukštyje. Nors vėliau įvairios saugumo inspekcijos patikrino jų kompaniją, nerado jokių pažeidimų ir tik pagyrė už visas naudojamas atsargumo priemones, niekas negalėjo nuraminti Campbello: „Vaikinui buvo tik 27, ir jis turėjo tris vaikus“.

O kaip gi koviniai narai? Galbūt jiems toks darbas nebūtų pernelyg sudėtingas? „Neseniai turėjau tokį vieną. Jis paaiškino man, kad nori pailsėti nuo pavojingų povandeninių darbų ir užsiimti lengvesniais nėrimais. Jis užlipo bokšto viršun ir kažkur dingo. Po kiek laiko nuėjau jo patikrinti. Vaikinas sėdėjo pastiręs iš siaubo. Jis atsisuko į mane ir pasakė: „Jeigu bet kuris mano budis pasakys man, kad esu baikštuolis jeigu jau ėmiau nardyti sausumoje, dievaži trėkšiu jam snukin. Tai nepalyginamai baisiau, nei nardymai Persijos įlankoje.“

Poliarinis saugumo naras

Vienu momentu Robas Robinsonas, narų prižiūrėtojas iš „Raytheon Polar Service“ pamanė, kad jam galas – teks „sudalyvauti“ dvigubame nelaimingame atsitikime. Jis turėjo pakankamai oro, kad pasiekti pagrindinę eketę, bet mokslininkė, nėrusi su juo – ne. Jos balionas buvo beveik tuščias, ji pametė pirštinę, o ją pačią pernelyg pripūstas sausas kostiumas tiesiog „prikalė“ prie kitos ledo pusės. Robas metė šalin savo naują povandeninę kamerą ir desperatiškai nuvilko mokslininkę iki artimiausios saugumo eketės, ir šiaip ne taip kojomis aukštyn pragrūdo ją paviršiuje budėjusiai komandai. Robas prisimena, kad ji nelabai ir tesuprato, kas atsitiko. Mes išlipome laukan, o ji tepasakė: „Wow, puikus nėrimas!“.

Poliarinis naras

Robas pradėjo nardyti dirbdamas gelbėtoju (nors ir ne poliariniu). Baigęs aukštąją mokyklą, vaikinas nuvyko į Johnston Atoll, kur jo tėvas, karinis kontraktininkas, padėjo jam įsidarbinti gelbėtoju karinės bazės plaukimo baseine. Šilta jūra ir legendinis „Sea Hunt“ filmas pastūmėjo jį į scuba daivingą. Po penkerių metų jis grįžo į valstijas ir įstojo į Floridos technologijų universiteto komercinio nardymo kursą.

1979 rugpjūtį Robinsas pirmą kartą išlipo iš karinio oro transporto ant traškančio Norvegijos ledo. Iki to jis niekada nebuvo nėręs po ledu. Dabar, po beveik 30 metų, jis yra labai gerbiamas Antarktikos nardymo „tėvas“.

Kasmet Antarktidoje pasirodo apie 20 mokslininkų, kuriems žūt būt reikia būtent čia nardyti. „Mes čia turėjome mokslininkų, laužančių galvas, kodėl žuvys nesušąla minusinės temperatūros vandenyje, studijavusių pingvinų psichologiją ir netgi nardančių su jūros ežiais“ – pasakoja Robinsonas. Jo darbas – užtikrinti, kad treniruočių ir nėrimų metu mokslininkai liktų gyvi – kas nėra taip jau lengva. Norint gauti leidimą nardyti mokslininkui tereikia turėti bent metus galiojantį sertifikatą ir turėti ne mažiau 50 panėrimų, iš jų bent 15 su sausu kostiumu.

Aišku, šaltis čia – didžiausias priešas. Kai vandens temperatūra yra minus 2 laipsniai, reguliatoriai gali lengvai užšalti ir imti leisti orą, todėl visada naudojami bent du. „Mes mokome juos kaip išimti iš burnos vieną reguliatorių ir įsidėti kitą“ – sako Robas – „neįtikėtina, kaip sunku rasti savo paties burną, kai veidas yra sušalęs į ledą“.

Jie nardo po ledu, kurio storis yra nuo 2,5 iki 6 metrų storio ir čia svarbiausias dalykas, norint išlikti gyvam – visada žinoti kur yra artimiausia eketė. „Matomumas po ledu, netgi nesant saulei čia yra neįtikėtinas – kartais net iki 250 metrų, todėl mes niekada nenardome su virvėmis. Vietoj to mes tik paliekame eketėje kyboti lyną su spalvotomis vėliavėlėmis ir stroboskopiniais švyturėliais“.

Bet toks geras matomumas ne tik padeda greitai rasti eketę, bet ir blaško dėmesį. „Po ledu matote visą landšaftą – su slėniais, kalvomis ir tarpekliais. Vaizdas nepakartojamas ir gundantis, norisi vis plaukti toliau. Aš buvau tris kart pametęs iš akių eketę, ir patikėkite manim – tai labai, labai blogas jausmas“.

Per visus tuos metus savo barokameroje jie gydė 6 narus. Tačiau, vieną kartą tai neišgelbėjo amerikiečio naro, kuomet jis gavo emboliją besistengdamas ištraukti iš dugno kažkokį gelžgalį ir kaip liftu naudodamasis savo sausu kostiumu. „Galiausiai gelžgalis jam nusibodo ir jis tiesiog metė jį dugnan. Tą pačią akimirką jis šovė aukštyn. Po to, kai mes jį ištraukėme iš eketės, vaikinas jau buvo negyvas“.

Yra čia ir kitų pavojų. 2003 metais leopardinis ruonis užpuolė vieną britų mokslininkę. „Ji snorkeliavo, bet turėjo su savimi dive kompiuterį, todėl mes turime šiokį tokį supratimą apie tai, kas atsitiko. Ruonis čiupo mokslininkę ir nusitempė į 60 metrų gylį. Ji mirė nuo paskendimo, ir galimai kitų patirtų sužalojimų. Tai dideli, agresyvūs ir grėsmingai atrodantys grobuonys. Jeigu tik jie pasirodo, mes paliekame vandenį.“
Nepaisant visų baisumų, Robas kiekvieną sezoną grįžta Antarktikon. „Žmonės dažnai manęs klausia, kur mano manymu yra geriausia vieta nardyti? Kokia nors lagūna? Raudonoji jūra? O aš visuomet atsakau – mano antarktinė bazė - McMurdo. Man patinka šis akivaizdus kontrastas. Paviršiuje yra tik baltai žydras ledas ir nė gyvos dvasios, bet tik įšokite eketėn, ir jums prieš akis atsiveria nuostabus spalvotas pasaulis – rožiniai minkšti koralai, raudonos jūrų žvaigždės... Nėra kitos tokios vietos pasaulyje“.

Ryklių kaubojai.

Karštomis Kalifornijos vasaros dienomis Gilas Falconė kasdien plaukia apžiūrėti savo tunų gardų. Jis dirba Monterey Bay Aquariumo vyresniuoju saugos inspektoriumi. Gardas – tai milžiniškas nailoninis tinklas. Jo apačia pritvirtinta prie dugno, o viršus paliktas atviras ir laikosi plūdurų ir virvių pagalba. Tinklas yra lankstus ir priklausomai nuo srovės stiprumo gali keisti savo formas.

Nardymas su baltaisiais rykliais

Aplinkui tinklo viršų sumontuota ir metro aukščio tvora – kad apsisaugoti nuo alkanų jūros liūtų. Tačiau bet kuris jūros liūtas, sugebėjęs peršokti šią tvorą, viduje bus „maloniai“ nustebintas. „Siurpraizzz!!!” – vietoj tunų garde laikomi didieji baltieji rykliai. Akvariumas aktyviai vysto šių gyvūnų apsaugos programą nuo pat 2002 ir laiko žvejų sugautus ryklių jauniklius šiame garde. Du iš jų vėliau eksponuoja publikai akvariume, po to paleidžia laisvėn.

Falconei reikia nerti į drumzliną gardo vandenį, palikti didžiulius skumbrių ir lašišų gabalus rykliams, įvertinti ryklių elgseną ir sveikatos būklę. Nardo jis be jokio apsauginio narvo ar grandininių marškinių. Vienintelė jo apsauga – bukas plastmasinio vamzdžio gabalas – „tai padeda nuginti ryklius šalin, nepakenkiant jiems“, ir elektroninis ryklių baidymo prietaisas, kuris „atrodo visiškai nė kiek nejaudina šių ryklių jauniklių“.

Falkonė kilęs iš NiuDžersio, o sertifikuotas tapo vietiniame karjere. Jis pamilo jūrų gyvūniją studijuodamas biologiją koledže ir dirbdamas Virginijos salose. Dešimtmetį jis klajojo po įvairiausius tyrinėjimų projektus, susirinko įspūdingą visokiausių instruktorių sertifikavimo kolekciją, kol pradėjo dirbti akvariume savanoriu, o galiausiai – ir samdomu darbuotoju. Dirbant akvariume tenka imtis įvairiausių darbų – kažką taisyti giliai sulindus į vandens padavimo ar nuleidimo vamzdžius, montuoti apšvietimo sistemas ir pan. Bet didžiausią potraukį Falkonė jaučia nardymui su didžiaisiais baltaisiais rykliais.

Ar jam baisu? „Ne, jie mane tiesiog užburia. Aš suvokiu, kad matau gyvius, kurie žymiai labiau pažengė ir prisitaikė gyvenimui povandeniu“ – sako jis. „Jūs esate kažkur giliai žaliame vandenyje, o tada pasirodo jie – kad patikrinti jus ir sekti. Ir nors jie yra trigubai mažesni nei suaugę individai, atrodo jie lygiai taip pat“. Beje, kaip ir suaugę individai, jie greiti ir turi pilnus nasrus aštrių dantų.

Ar gali toks rykliukas jį nužudyti? Falkonė abejoja, nors ir neatmeta, kad rykliai išvis nė neketina jo pulti. Tiesiog jie smalsūs ir visko gali pasitaikyti. Galiausiai Falkonė nusileidžia: taip, rykliuko burnos „kasnis“ yra apie 40 cm diametro, todėl jis galėtų nesunkiai nužudyti žmogų.

Bet Falkonė yra iš tų žmonių, kurie tik gūžčioja pečiais kalbėdami apie pavojingus savo darbo aspektus. Vietoj gyvenimo ar mirties scenarijaus jis mato „įdomias situacijas“. Viena tokia „įdomi situacija“ kaip tik ir buvo neseniai susidariusi, nors rykliai šiuo atveju niekuo dėti.

„Buvo stipri srovė ir netikėtai pajutau, kad įsipainiojau tinklo kišenėje“. Nailoninio valo gijos apraizgė jį kaip kokoną – tinklas apačioje, tinklas virš galvos, tinklas iš visų pusių. „Aš padaviau signalą budžiui ir mes kartu pabandėme išsikapstyti iš situacijos, iš visų jėgų irdamiesi prieš srovę“. Jiems pavyko saugiai išlysti iš tinklo, bet tuokart nėrimą jie nutraukė.

O jeigu jis sutiktų baltąjį ryklį už tinklo ribų, rekreaciniame nėrime? „Labai norėčiau pamatyti. Tikriausiai atsisėsčiau ir pasigrožėčiau reginiu“ – jo balse jaučiamas džiaugsmas. „O paskui nedelsiant dingčiau iš vandens“.

Branduolinio reaktoriaus naras

Kai žmonės paklausia Čarlio Valanso , kuo jis užsidirba pragyvenimui, atsakymas juos pribloškia – nardau atominiame reaktoriuje. Tipinė reakcija būna – kur, kur tu nardai?

JAV yra 104 branduolinės jėgainės, ir visoms joms reikia daug, labai daug vandens – kad sukti turbinas ir gaminti energiją, kad aušinti reaktorių ir dar būti pasiruošus avariniam reaktoriaus stabdymui. Kai kurie vandens rezervuarai yra tiesiog milžiniški ir talpina savyje iki 4 milijonų litrų vandens. „Dauguma šių rezervuarų yra pagaminti iš plieno, todėl mums reikia nuolat juos inspektuoti ir prižiūrėti, kartais kažką pavirinti, kartais padengti metalą nauja antikorozine danga, jeigu senoji ima rūdyti“.

Atominio reaktoriaus naras

„Tiesą sakant, šis darbas atrodo pavojingesnis, nei jis iš tikro yra“ – sako Valansas. „Vanduo yra labai efektyvi apsauga nuo radiacijos. Vos 60 cm vandens sluoksnis atitinka 4 - 8 cm švino plokštės apsaugos lygį. Dauguma vietų, kuriose tenka dirbti daiveriams yra seklios: nuo 3 iki 5 metrų, bet yra ir gilesnių - 12 ir net 26 metrų gylio netoli paties reaktoriaus. “Kadangi vanduo yra tokia gera apsauga, iš tikro galima nardyti netgi pačiame reaktoriuje, ar dirbti netoli panaudotų kuro kapsulių”.

Bet radiacija yra pavojingas dalykas, todėl Valanso narai kiekvieno nėrimo metu imasi su savimi net po kelis dozimetrus ir dar naudojasi telemetrijos sistema, kuri realiu laiku siunčia duomenis – kad stebėtojai sausumoje sektų radiacijos lygį. Kiekvienam narui leidžiama gauti per metus ne daugiau nei 1000 milirentgenų dozę per metus. Palyginimui – darydami rentgeno nuotrauką pas gydytojus, gauname apie 50 miliren.

Nardydami neužterštuose vandenyse, pasakoja Valansas, jie naudoja panašią įrangą, kaip rekreaciniai daiveriai. Tuo tarpu nardymas užterštame vandenyje yra visiškai kas kita. „Mes dėvime vulkanizuotos gumos sausus kostiumus, sujungiamus su šalmu, o pačio kostiumo viduje palaikomas teigiamas slėgis, oras tiekiamas iš paviršiaus per žarnas“. Po kiekvieno nėrimo technikai gerai nuplauna daiverį ir įrangą, viską patikrina su dozimetrais, tada viską nušluosto specialiomis šluostėmis, kurios tuoj pat parodys užterštumą. Visas šis procesas trunka gerą pusvalandį. „Tokios rūšies nardymai reikalauja labai daug kantrybės“ – sako Valansas. „Paprasta užduotis, kuri normaliom sąlygom užimtų dieną, jėgainėje pareikalauja savaitės“.

Tai ką, jokių pavojų? „Negaliu įsivaizduoti, kad kas nors galėtų žūti nardydamas jėgainėje. Bet aš žinau mažiausiai aštuonis atvejus, kai narai žuvo dirbdami už jėgainės ribų vandens padavimo vamzdžiuose ir turbinose. Vaikinai paskendo arba buvo sutraiškyti, štai kur yra tikri pavojai“.

Nardyk.lt


P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ +
Patalpinta: 2009-01-05 | Peržiūrėta: 17161 | Rekomenduoti draugui!
Viso įvertinimų: 6 | Vidutinis įvertinimas: 5.00

Įvertinkite:0 1 2 3 4 5 


Publikuokite šį įrašą



« Ankstesnis - Sekantis »
---------------------------------------------

Komentarai


Kolkas niekas nekomentavo straipsnio. Būkite pirmas /-a!



Rayti komentar













Tekste galimi emotikonai
:)

:)

 :D

:D

 :?

:?

 8)

8)

 :(

:(

 :x

:x

 ;)

;)

 :|

:|

 :P

:P

 :*

:*
(roll)

(roll)

 (blush)

(blush)

 ;(

;(

 (evil)

(evil)

 :o

:o

(hi)

 (smirk)

(smirk)

 (sun)

(sun)

 (rain)

(rain)

 (rofl)

(rofl)
(giggle)

(giggle)

 (happy)

(happy)

(angel)

 (clap)

(clap)

(call)

 (talk)

(talk)

 I(

I(

 8|

8|

 (wait)

(wait)

 (nod)

(nod)
(bandit)

(bandit)

 (fubar)

(fubar)

(headbang)

 (rock)

(rock)

(swear)

 (:|

(:|

 (drunk)

(drunk)

 (puke)

(puke)

 (punch)

(punch)

 (finger)

(finger)
:@

:@

 (tmi)

(tmi)

(shake)

 |)

|)

(yawn)

 (emo)

(emo)

 (whew)

(whew)

 (makeup)

(makeup)

 (party)

(party)

 (inlove)

(inlove)

Proud to be Lithuanian

Informacija priklauso visiems! Galite laisvai kopijuoti, naudoti ir platinti ;) CC0 2004 - 2009 Soldier.lt
Dainius Pilypas aka "Soldier" | Kas turi informaciją, tas valdo situaciją! | HostIN.lt :: Pigus ir patikimas hostingas!

Elements of Life :: Mokslas, Tėvynė, Idėja, Draugai, Pomėgiai, Tarnyba, Karyba, Kelionės, Nuotykiai, Adrenalinas, Parašiutizmas, Alpinizmas, Nardymas, Istorija, Archeologija, Politika, Verslas, Muzika, Fotografija, Jumoras, Logika, Kolekcionavimas, Web dizainas, Programavimas ir dar daug daugiau!