Atsikėlę ankstų rytą ir papusryčiavę, jau 8.25 prie viešbučio įsėdome į mus pasiimantį autobusiuką su kitais narais ir laivo personalu ir atvykome prie mūsų jachtos, su kuria artimiausias kelias dienas plauksime nardyti. Instruktoriai parinko ir išdavė nardymo įrangos komplektus, laivą aptarnaujantys vaikinukai pakrovė suspaustu oru užpildytus balionus ir kitus reikmenis ir jau 9 val ryto išėjome į jūrą!
Kadangi atvykome ne šiaip panardyti pramogai, kai nardymo meistrai viskuo pasirūpina, aprengia, patikrina, įmurkdo, šį tą parodo ir ištraukia iš vandens be jokio ypatingo pasiruošimo, bei surenka $$ už pramogą, o mokytis ir tikėkimės sėkmingai pabaigti bazinio naro kursą, tai netrukus po išplaukimo pradėjome mokytis elementariausių dalykų - iš ko susideda nardymo įrangos komplektas, kaip visą tai taisyklingai sujungti kartu ir patikrinti veikimą, koks prietaisas kam skirtas, ką rodo ir ką daryti jei nerodo ar neveikia ir t.t. Žodžiu, viskas nauja ir įdomu.
Plaukiant vis dar stebino aplinka - kranto linija su palmėmis ir ištaigingais viešbučiais, žydra jūra, koraliniai rifai ir saulė, bei šiluma... keista kažkaip. Juk vis tik sausio mėn. pradžia Sunku patikėti ir aklimatizuotis kažkaip po Lietuvos
Iš pradžių stebėjome kaip kiti narai iššoko iš plaukiančio laivo pakeliui... tai vadinama "drift`inimu" Geras Tik mums tai artimiausiu metu dar "negresia", nes kol kas reikia išmokti bazinį nardymo elementorių O atplaukus į reikiamą vietą ir prisišvartavus prie rifų ir mes sulaukėme komandos ruoštis. Apsirengėm ir pasitikrinom įrangą su drauge. Viskas šiandien vyksta kažkaip labai greitai, tai net nėra kada jaudintis. O ir šiaip nelabai yra dėl ko: įranga, pats nardymas - dalykas mums naujas, bet šiaip vanduo, plaukiojimas - net labai savas ir mėgiamas dalykas
Paskutiniai pasitikrinimai ir komanda šokti į vandenį... Pirmas įspūdis - SŪRU!! Velniškai sūru Kažkaip visad pamirštame, koks jūros vanduo sūrus, kai tik nesimaudome kurį tai laiką jame. O raudonosios jūros vanduo, panašu, kad dar gerokai sūresnis už, tarkim, Baltijos
Pasitikrinam plūdrumą ir įrangą paviršiuje, aptariame rankų gestus ir ženklų reikšmes po vandeniu ir gauname komandą po truputį grimzti gilyn... į naują ir nežinomą mums pasaulį
Pirmas mano pasinėrimas - tragedija Dar niekas, ką esu daręs ir išbandęs gyvenime, turbūt nesisekė taip prastai iš pirmo karto Kalbu apie blogai sureguliuotą svorį, per didelį žaidimą su BCD pripūtinėjimu ir t.t. O kas blogiausia - ausų skausmas... To niekaip nesitikėjau, kad bus taip prastai. Žinojau apie "prapūtimą" ir bandžiau, bet, matyt, dėl persirgtų sinusitų ir dabartinės slogos ar dar dėl kokių fiziologinių priežasčių niekaip nesigavo sureguliuoti slėgio ausyse ir neriant velniškai skaudėjo kas kiekvieną metrą ar net sprindį... Tad visą pirmą nėrimą prasikankinau su plūdrumu ir iki įsiūčio skaudančiom ausim... Na, iškilus instruktorius sakė, kad bus vėliau geriau... Hope so Nesm pvz, draugė iškart nėrė ir nunėrė į tuos 5 pradinius metrus tvarkingai, vieną ar du kartus prapūtusi ausis ir, kaip vėliau sakė, tikrai be TOKIO skausmo... vadinasi, kažkas nenormalu tik su manim
Iškilus po pirmo nėrimo laive laukė pietūs ir bene dviejų valandų dėl medicininio saugumo privalomas poilsis. Pertraukos metu išdžiuvo nardymo kostiumai, pasikeitėm oro balionus ir aptarėm su instruktoriumi klaidas ir jau labiau įsisąmoninome praktikoje šiek tiek išbandytą nardymo teoriją Praėjus poilsio metui pasirengėme ir vėl nėrėme atgal į jūrą. Draugė jau kaip į antrus namus, nes jai labai patiko ir akivaizdžiai pritapo, o aš jau su baime ir nežinomybe dėl skausmo Skausmo nebijau. Labai didelis skausmas būna kai gelia sugedusį dantį... didelis kai praeini Radvilų žygio "eXtreme" 2x100 km trasą pėsčiomis ir taip atsitrankai kojas, ypač pirštus, kad dėl žaizdų vėliau nukrinta nagai nuo kelių pirštų ir t.t... ir daug kitų skausmo formų žinau ir esu pergyvenęs, tačiau čia kažkas specifiško, kai visa galva jauti slėgį, skauda, duria ausis ir beveik nebegali susikoncentruoti nieko mąstyti... Na, bet kaip nors!
Instruktoriui su tokia patirtimi lengva juokauti O man kotais visai nejuokinga, kai "eini" palei tą švartavimo virvę žemyn link dugno ir jau kokių 2 metrų gylyje cypti nori, kaip veržia galvą ir skauda ausis... Na, bet po truputi, labai po truputi įsigudrinau judėti gilyn Atradau tai, kad nosies užspaudimas ir oro pūtimas iš plaučių sudarant vidinį slėgį kaukolėje man visai neefektyvus (matyt, kažkokie kanalai užsikimšę), tik dar labiau skauda iki pajuodavimo akyse... bet užtat padeda kai ryju seiles! Kažkas sucypia, suburbuliuoja ausyse ir atleidžia tą skausmą, dūrimą Pasileidžiu žemyn 20 cm ir vėl tas pats... Bet bent jau judu į priekį
"Praėjus" tam tikrą ribą (gal ~2m gylis..) pasidaro lengviau ir toliau taip dažnai ir skausmingai neužgula ausų, gal tik kas naują žemėjimo metrą ar dar rečiau taip po truputi ir aš pasiekiu kolegas suklaupusius ant dugno ir vykdančius instruktoriaus nurodymus. Mokslo šaknys karčios? Ne... šiuo atveju sūrios... velniškai sūrios Nes kai reikia nusiimti kaukę ar kvėpuoklį, tai būtinai kažkiek įtrauki ir spjaudaisi jūros vandeniu Nemažai kam būna baugu, kad ir "tik" penkių metrų gylyje nusiimti ir vėl užsidėti visą kvėpavimo įrangą ar kaukę... žmonės pradeda springti vandeniu, panikuoti ir dažniausia "šauna" į viršų. O jei labai jaudinasi ar bijo, visai meta šitą reikalą, kaip bandyti išmokti nardyti Na, mums bent čia viskas pavyko neblogai. Baimių jokių, berods, neturime, panikuoti nemėgstame ir daug ką kur kas ekstremalesnio su drauge gyvenime jau išbandėm, tad šitie mokslai ėjosi kaip iš pypkės Dar kiti sunkiai ir per kur kas daugiau pamokų suvokia, kas tai yra "neutralus plūdrumas" ar kaip valdyti savo kūną po vandeniu
"Pasikankinę" apie 20 min dugne su pamokomis ir atsiskaitę antrai pamokai privalomas užduotis patraukėme į pirmąjį pasiplaukiojimą prie rifo!! Apie visas nuostabias margaspalves žuvis ir koralų grožį manau nė neverta pasakoti - daugelis matėte per TV ar galite susirasti nuotraukų Google... o realybėje tiesiog viskas dar gražiau, taip gyva ir judru Praplaukiojome dar apie 25 min, pasiekėme 10 m gyli ir laimingi grįžome į laivą, kuris savo ruožtu pasuko atgal link uosto.
Šios dienos nardymai baigti. Grįžę dar prasiplovėme ir susitvarkėme inventorių rytdienai. Su kai kuriais bendražygiais atsisveikinome iki rytojaus, su kitais - tik iki vakaro, nes instruktorius prisakė atvažiuoti ir mokytis teoriją apie dekompresiją
Apsilankę Aurelijaus namuose labai linksmai ir turiningai praleidome visą likusį vakarą - mokėmės ir juokavom, kalbėjomės į temą ir nelabai, valgėm skanią namų vakarienę ir t.t. Į viešbutį grįžome vėlai ir tikrai nuvargę, bet laimingi! O ryt laukia nauja nardymų diena. See ya