Paskutinio ryto prieš baigiant atostogas ir grįžtant į Lietuvą taip pat veltui nepramiegojome - kėlėmės 4.50 ir 5.20 jau užmiestyje sėdomės ant keturračių motociklų ir leidomės į kelione "dykuma"
Pirmi 20 km lėkimo nemažu greičiu bene aklinoje tamsoje ir toks visiška bekelia kėlė šiek tiek šiurpą Na ok ok, šiurpą realiai kėlė ryto žvarba greičiausia Pravažiavus apie 30 km pasiekėme priekalnes kur tarp kalvų mažiau vėjuota, o ir brėkšti rytas pradėjo, atsibudome, tad pradėjome jausti malonumą iš šios paskutinės "avantiuros"
Mus vedęs gidas sakė, kad čia vienintelis medis savarankiškai sugebantis išgyventi nemažoje dykvietėje aplink. Žavu
O čia nusifotkinom prie totalaus kičo - a la tikro beduino kaimo Mes tai individualiame safaryje, tad važiuojam ir veikiam ką norim, bet kai vargšai paprasti turistai po kelių valandų bus didelėmis grupėmis su analogiškais keturračiais "safarinsis", tai jie bus vedami numatytais maršrutais ir čia beduinai jiems rodys cirką iš savo "tikrosios" buities - kaip kepa duona, verda arbatą ar rankdarbiais užsiima O paėję už kampo kalbėsis mobiliais telefonais...
Pagaliau svarbiausias tokio ankstyvo kėlimosi tikslas - tekančios saulės pasitikimas dykumoje Gržožis...
Čia palypėjus ant gretimos uolos pavyko pagauti gana įspūdingą kadrą...
Nufotografuoti apačioje likusius bendrakeleivius...
Ir būti jų nufotografuotam kai fotografuoju
Kelionė atgal į miestą
Ir jau po dušo ir apsitvarkymo paskutiniai šių atostogų pusryčiai Egipte. Laukiam lėktuvo ir skrendam į Lietuvą, kur sniegas ir šaltis... net keistą Na nieko, bus maloniau pavasarį vėl sugrįžti čia jei viskas ok O dabar tikiuosi, kad labai savo pasakojimais neįgrisau..? ir iki