Ir štai bemiegė naktis kelyje į Kairą... Nesuprantu kaip įsigudrina modernų autobusą 500 km vairuoti 7+ valandas, kai tuo tarpu lėktuvai į Ameriką per tą patį laiką nuskrenda Prastai sureguliuoti kondicionieriai, verčiantys kaisti arba šalti, sėdynės nepatogios kaip ir bet kokiame kitame pasaulio autobuse ir visai nesvarbu koks naujas ir modernus jis būtų... Žodžiu, kelionė gavosi tikra kančia. Eilinį kartą patvirtinome savo nuostatą, kad jei nėra pinigų už ką skristi, tai geriau nekeliauti visai, nes mūsų nuomone tokie dalykai kaip "kelionės autobusu po Europą už 999 lt" - turėtų būti įtraukti į baudžiamąjį kodeksą ir taikoma ypatingai blogiems žmonėms kankinti
Na, bet šiaip taip atvažiavome ir Kairo priemiesčiai pasitiko savo lūšnynais - "samastroikėm" - tai toks "stebuklas", populiarus daug kur musulmonų pasaulyje, kai tėvai pastato namo pirmą aukštą, sūnūs ir kiti giminės su laiku prisistato vis po aukštą ar dar kokį "architektūros stebuklą" prilipdo ir taip dygsta namas Gido informacija pasiekusi mūsų ausis, kad šiuo metu Kaire taip gyvenančių priskaičiuojama iki 18.000.000... t.y. x5 kartus daugiau viename mieste nei visoje Lietuvoje
Pirmas kelionės tikslas - Nacionalinis Egipto istorijos muziejus! Man, kaip aistringam istorijos mėgėjui, tai ypatingas apsilankymas, apie kokį dar atrodo taip nesenai, prieš kokį 10 metų - mokyklos laikais, negalėjau net pasvajoti... kad iš vis kada nors aplankysiu Egiptą ir šį knygose aprašytą ir fantazijose pieštą muziejų, Tutanchamon`o (Tutanchaten`o) ir kitų faraonų relikvijas regėsiu per pusmetrį...
Gaila, kad viduje draudžiama fotografuoti ir neturiu Jums kaip parodyti tų įstabių kolekcijų, pasakojančių 5000 metų istoriją... Na, tikėkimės, kad ir kiti, kurie lankotės mano blog`e ir turite panašių pomėgių ar svajonių kaip aš, taip pat sėkmingai jas įgyvendinsite per gyvenimą ir pamatysite dar ne tai
Po dviejų valandų, praleistų muziejuje, sekantis kelionės "taškas" pagal programą numatyta aplankyti "Vietinį kvepalų fabriką" Va čia ir yra blogis bendrųjų turistinių ekskursijų, kur daugiau ar mažiau esi susaistytas su grupe ar dar blogiau - esi tempiamas lankyti objektų aktualių ne tau, o kelionės organizatoriui - šiuo atveju ten yra aiškūs "TezTour" finansiniai interesai - turistus užvežti "apsishopinti" į tą "fabriką" Na, ką padarysi... ir mes ten buvom, su visais klausėmės prakalbų, be perstojo byrančių iš talentingos pasakotojos, tinkančios į sektų verbuotojus, burnos, uostėm ir pirkom visokius ten tuos kvapus ir t.t. Gerai, kad nedideliais kiekiais, simboliškai, nes šiaip yra tekę girdėti iš draugų, kad ten užliūliuoti pasakotojų nemažas sumas paliko, vos ne puslitriais į Lietuvą vežėsi tų "stebuklingų" kvepalų ir likdavo gan nusivylę
Na, ir pagaliau judame į manau daugeliui svarbiausią kelionės tikslą - Gizos rajoną su vienu iš pasaulio stebuklų - piramidėmis
Pabirę iš autobuso turistai įninka į foto kadrų gaudymą iki koktumo nuvalkiotais kampais - "aš ir piramidė", "laikau piramidę delne", "laikau ranką virš pirmidės" ir t.t. Na pajuokavom ir mes kelis kadrus... bet šiaip tai stengiausi pagaudyti fotografijas kitais rakursais, be žmonių ir t.t., kad visiems Jums būtu įdomu, o ne tik man ir mano draugei
Iškart skubiai atsiskyrėm nuo gido ir grupės, kurią sistemingai ėmė tiesiogine to žodžio prasme PULTI vietiniai "geriausių vietų ir kampų nusifotografuoti" žinovai, apskretusių kupranugarių siūlytojai ir visokie kitokie bakšiš`o kaulytojai Šiek tiek anksčiau autobuse gidas pasakojo istorijų, kaip jie siūlo atsisėsti ant to kupriaus, nujodo gana toli į dykumą ir gąsdina mauglius turistus, kad duotų $100, nes kitaip negražins atgal... Žodžiu, pasukome savais - tyrinėtojų keliais, kuriuose potencialiai gali pasitaikyti kyštelėti galvą į kokį užkaborį ir pamatyti kažką daugiau, nei numato standartinis turas standartiniams turistams
Pakeliui leidomės į vienos iš mažųjų piramidžių (Karalienės Henutsen, gyvenusios 4500 metų atgal kapavietė) laidojimo kameras. Tikrai sudėtingas reikalas dideliam žmogui ropoti siauru koridoriumi 45 laipsnių kampu žemyn vedančiais "laiptukais" Bet tikrai verta... pabuvojęs tokioje vietoje visai kitaip supranti piramidžių masę ir didybę , įvertini tų laikų architektūrinius pasiekimus ir kapavietės slogutį...
Išlipus į dienos šviesą ir šilumą tęsiam kelionę pro nuošaliau likusius griuvėsius, mumifikavimo kambarius ir kitus statinius bei jų likučius, nes ten kur kas įdomiau apsižiūrėti nei tiesiog nusifotografuoti prie "Cheopso ir dar ten kažkokių dviejų piramidžių"
Pozavimas... pozavimas... pozavimas...
Už mūsų plytinčios dykumos - va tikras grožis! Ne su piramidėm lyginu, aišku, bet šiaip kaip kraštovaizdis tai man labai patrauklūs tokie, atrodytų, neaprėpiami toliai... Daug vietos minčių polėkiui, laisvei
Trys didžiosios piramidės nufotografuotos iš atokiau esančios apžvalgos aikštelės... Žinot, kiek užtruko pagauti tokį kadrą, kur nevažiuoja tokia judria gatve joks turistų autobusas, nejoja jokie kupranugariai ir nevaikšto kadre jokie turistai ar beduinai, nors šiaip ten visa aplinka, tiesiog atrodytų - pastovus skruzdėlynas... ??
Na ir paskutinis pusvalandis Gizoje - žinoma garsiausio pasaulyje benosio - Sfinkso, vizitacija
Nors man, pvz, daug įdomiau buvo išgirsti istoriją buvusiuose faraonų mumifikavimo ir paruošimo laidoti rūmuose, nei tiesiog nusifotografuoti prie Sfinkso Viena tos istorijos dalis - moderni, apie tai, tik nenuklausiau kame "šaknys" to prietaro, bet žmonės dabar meta ten į vieną tokią duobę pinigus "sėkmei" Replikavom juoko forma bet tikrą dalyką - kad sėkmė dėl tų pinigų tikrai aplanko, bet ne juos metančius, o muziejaus darbuotojus, vakarais susirenkančius iš ten apvalią sumele Vien kiek nufotografavau tai kelios dešimtys dolerių susidarytų... o juk algos ten pas juos tik apie $200 per mėn tai toje duobėje - tikri lobiai ir taip kasdien
Na, o mudu laimingiausi ir be prietarų ar pinigų Tiesiog dėl vienas kito