Nuostabus jausmas kažkam suteikti džiaugsmą. Dar nuostabesnis, kai tas džiaugsmas trykšta iš vaikų akių ir lūpų. Tokią galimybę dalintis dovanomis ir džiaugsmu turėjome lygiai prieš savaitę, kai lankėme vieną atsakomybės rajono pradinukų mokyklą! Iš bazės nusivežėme pati tikriausią iš tikrų Kalėdų senelį, o vaikučiai labai paprasti, iš šiek tiek atokaus kaimo, tad apie tokį Stebuklą buvo tik girdėję arba geriausiu atveju per TV matę (o ir kraštas čia musulmoniškas, tad nešvenčia jie Kalėdų taip kaip mes), tad jų akys iš pradžių plėtėsi iš nuostabos, ore buv juntamas susivaržymas ir kuklumas, bet po truputi žiburėlis įsibėgėjo ir visiems tapo labai linksma
Įteikėme dovanas, pagrojome ir pašokome su vaikučiais, jie savo ruožtu užniurkė Kalėdų senelį ir t.t. Žodžiu tai tikrai kol kas geriausiai pavykęs mūsų būrio socialinis projektas, o besąlygiškas ir paprastas, todėl labai brangus vaikų džiaugsmas ir dėkingumas - geriausia atgalinė dovana mums