Alfa.lt kviečia rinkti Drąsiausią Lietuvos žmogų! Turi favoritą? Balsuok čia
Nominantai
Nomeda ir Gediminas Urbonai
Menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai pretenduoja į drąsiausių Lietuvos žmonių vardą dėl titaniškos kovos už „Lietuvos“ kino teatro ir jo erdvių išsaugojimą.
Nacionalinės premijos laureatai Nomeda ir Gediminas Urbonai iki šiol aktyviai kovoja už buvusio „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą. Anot jų, „Lietuvos“ kino teatras – 7 dešimtmečio modernistinės architektūros paminklas.
Menininkai organizavo „Pro-testo laboratoriją“ ir pakvietė tautiečius pasirašyti peticijoje už „Lietuvos“ kino teatro pastato išsaugojimą ir nacionalinės svarbos statuso suteikimą. Peticijoje pasirašė 7000 žmonių. Paskelbus šį dokumentą internete, per kelias dienas jis sulaukė kelių tūkstančių interneto vartotojų pritarimo. Vis dėlto peticija buvo įvertinta kaip neturinti teisinio pagrindo.
2005 metais menininkų pora organizavo apie 60 visuomeninių akcijų, kuriomis buvo siekiama atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į „Lietuvos“ kino teatro uždarymą.
Apie savo patirtį kovojant už „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą N. Ir G. Urbonai spėjo papasakoti įvairių pasaulio šalių šiuolaikinio meno centrų lankytojams: 2006 metais Gwangiu bienalėje menininkų projektas-instaliacija „Pro-testo laboratorijos archyvas 2005–2006“ laimėjo specialų Korėjos fondo prizą, skirtą užsienio menininkų darbams. Menininkai šį projektą vadina tęstiniu, kritikuojančiu ir besipriešinančiu viešųjų erdvių privatizavimui postkomunistinėje visuomenėje. Pagrindine šio projekto ašimi tapo kova prieš „Lietuvos“ kino teatro uždarymą.
Pradėję kovą su „Pro-testo laboratorija“, V. ir G. Urbonai nusprendė vykdyti ir dar vieną projektą – „Villa Lituania“. Šiame projekte taip pat dirbama su reikalavimu grąžinti erdvę idėja.
Kova už „Lietuvos“ kino teatrą vyksta jau kelerius metus. Kol kas pastato ir sklypo baigtis – neaiški. Po kelių pralaimėjimų teismuose, V. ir G. Urbonai nežada nuleisti rankų.
Skirmantas Valiulis
Menotyrininkas ir kino bei fotografijos kritikas Skirmantas Valiulis „Drąsiausio metų žmogaus“ nominacijai siūlomas dėl liberalaus požiūrio į erotiką ir seksualumą bei drąsos apie tai prabilti viešai.
S. Valiulis dirbo Lietuvos radijo ir televizijos generaliniu direktoriumi, Lietuvos kinematografininkų sąjungos prezidentu. Už nuopelnus žiniasklaidai apdovanotas Gedimino ordinu.
Aplankęs beveik visus pasaulio erotikos muziejus S. Valiulis tokį norėtų įkurti ir Lietuvoje, tad šiuo metu jam aktyviai renka eksponatus. Anot kino kritiko, idėją įkurti erotikos muziejų jis brandinęs jau seniai, o tai, kad ilgą laiką kine ir kitose sferose erotika buvo cenzūruojama, tik pabrėžia, kad mūsų visuomenei seksualinė revoliucija būtina. „Erotika – ne tik kūnas. Tai – egzistencinis dalykas, kaip meilė ir mirtis. Erotika gali patikti ir nepatikti, bet kiekvienam ji įgimtas troškimas“, – sakė menotyrininkas.
Jurga Šeduikytė
Jurga Šeduikytė – dainininkė ir muzikos kūrėja, išdrįsusi „nešokti pagal politikų dūdelę“. Beveik prieš metus Vilniaus rotušėje sostinės merui Juozui Imbrasui iškilmingoje ceremonijoje įteikiant padėkos raštus už Lietuvos ir Vilniaus garsinimą, atlikėja ignoravo tokį mero žingsnį: tuomet dainininkė padėkojo už jai parodytą dėmesį, bet apdovanojimo nesutiko priimti, nes „toks miesto valdžios požiūris į profesionalaus meno kūrėjus jai nepriimtinas“. J. Šeduikytė tikino, kad jai nepatinka ne tik Vilniaus miesto kultūros politika, bet ir tuometinio Vilniaus vicemero Algirdo Paleckio nuomonė, kad profesionalusis menas turi būti remiamas tik iš elito kišenės.
J. Šeduikytė Lietuvoje išgarsėjo po Baltijos šalių muzikinio televizijos konkurso „Fizz Superstar“, kai tapo jo finalininke, vėliau buvo merginų grupės „Muscat“ vokalistė ir išgarsėjo 2005 m. vasaros hitu „Nebijok“. Tais pačiais metais buvo išleistas debiutinis Jurgos muzikinis albumas „Aukso pieva“. 2007 m. pristatytas ir pradėtas platinti antrasis Jurgos albumas „Instrukcija“. Šio albumo muzikinis kūrinys „5th Season“ prieš metus sulaukė pripažinimo Miunchene (Vokietija) vykusiuose „MTV Europe Music Awards“ apdovanojimuose. Tuomet Jurga iš garsaus dainininko Justino Timberlake'o rankų gavo MTV apdovanojimą „Best Baltic Act“ nominacijoje, į kurią pretendavo geriausios 2007 m. Baltijos šalių grupės ir atlikėjai.
Andrius Mamontovas
Andriaus Mamontovo kandidatūra „Drąsiausio metų žmogaus“ rinkimams siūloma dėl to, kad daininkas nepabūgo šaltų lietuviškos politikos vėjų ir ryžosi viešai paraginti šalies vadovą Valdą Adamkų „atsipeikėti iš svetimo sapno“. Į vasario mėnesį prie prezidentūros vykusį mitingą atėjo apie 700 žmonių, tarp jų ir A. Mamontovas, kuris atliko V. Adamkui skirtą dainą. Mitinguotojai ragino šalies vadovą nepritarti nacionalinio investuotojo „Leo LT“ steigimui ir naujos atominės jėgainės statybai.
A. Mamontovas neslėpė, kad ši daina buvo sukurta prieš keletą metų po apkaltos proceso nušalintam buvusiam prezidentui Rolandui Paksui, bet, anot atlikėjo, ji puikiai tinka ir šių dienų aktualijoms.
Dainomis prie prezidentūros A. Mamontovo protestas prieš neskaidrius valdžios sprendimus nesibaigė – keturiasdešimtmetis atlikėjas išleido albumą „Geltona žalia raudona“, kuris, anot Mamontovo, yra manifestas prieš netikras vertybes, melą ir tuštybę politikoje, pamirštą pilietiškumą.
Kalbėdamas su žiniasklaida dainininkas dažnai pabrėžia, kad jam tikrai ne vis tiek, kokio rytojaus sulauks Lietuva, bet apie priklausymą kokiais nors politinei partijai Mamontovas nenori nė girdėti: „Jei taip nutiktų, esu sakęs draugams, kad tą dieną mane nušautų.“
Raimundas Kuodis
Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimundas Kuodis – vienintelis ekonomistas, pavadinęs „Leo LT“ amžiaus afera.
„Visa tai, kas vyksta Lietuvos energetikos ūkyje nuo „Vakarų skirstomųjų tinklų“ privatizavimo, yra viena didelė afera, kurios karūna yra nacionalinis investuotojas“, – viešai prabilo finansų analitikas. R. Kuodis griežtai kritikavo korupcinį „Leo LT“ projektą, kuris, jo žodžiais, atneštų Lietuvai ir visiems piliečiams iki trijų milijardų litų žalos. Situaciją, kaip Lietuvoje vykdomi energetikos reikalai, jis palygino su Lotynų Amerika. R. Kuodis skelbė, kad valstybė tapo įtraukta į neskaidrius akcijų mainus, kurie neduoda pinigų biudžetui.
„Elektrinei pastatyti reikia pinigų, o ne akcijų mainų, – sakė p. Kuodis. – Būtų tikrai nemažai norinčių euroatlantinius kriterijus atitinkančių bendrovių, norinčių prisidėti prie tokio projekto savo žiniomis ir pinigais, todėl visiškai nebūtina priimti į šį projektą vietinę lietuvišką bendrovę, kuri nėra pastačiusi nė vienos elektrinės, nė vieno energetikos tilto. O jos reputacija, švelniai tariant – daryti sėkmingus verslus su valstybe“, – kalbėjo p. Kuodis. Po jo viešų kalbų, kurias išgirdo ir įtakinga pasaulio spauda, ekonomistas sulaukė spaudimo.
Artūras Račas
Žurnalistas, naujienų agentūros BNS vadovas Artūras Račas savo lėšomis organizavo parašų rinkimą atšaukti Atominės elektrinės kūrimo įstatymą, kurio pagrindu vėliau buvo sukurta kontraversiška bendrovė „Leo LT“. Privati bendrovės dalis priklauso „Maximos“ savininkams. Renkant parašus vienoje Klaipėdos „Maximų“, apsauga išmetė Račą su kitais parašų rinkėjais iš prekybos centro patalpų. Parašų rinkėjai parašė skundą policijai, kurį „Maximos“ atstovai lig šiol ginčija teismuose. Nuo 2003m. Europos Sąjungos referendumo Račas asmeniškai boikotuoja „Maximos“ prekybos centrus protestuodamas prieš rinkėjų papirkinėjimą per referendumą. Kai prezidentas Valdas Adamkus pasirašė atominės elektrinės kūrimo įstatymą, Račas savo sąskaita pagamino lipdukus „Neperku Maximoje, nepirk ir tu“ ir viešai kvietė boikotuoti „Maximų“ tinklą.
Gražina Sviderskytė
Žurnalistė Gražina Sviderskytė siūloma šiai nominacijai dėl istorinės dokumentikos filmų temos, kuria Lietuvoje vengiama kalbėti atvirai – apie žydų žudynes per IIąjį pasaulinį karą. „XX amžiaus slaptųjų archyvų“ serijos filme „Lietūkio“ garažas“ tiriamos žydų žudynės pirmosiomis karo dienomis Kaune. Sviderskytė, padedama istoriko Arvydo Anušausko, aiškinasi, kiek žudynėse dalyvavo lietuvių ir vokiečių. Kitas Sviderskytės filmas „Vilniaus getas: už kadro likusi tikrovė“ papildo ir išplečia Audriaus Juzėno meninį filmą „Vilniaus getas“, sukurtą Joshua Sobolio pjesės motyvais. Pasakodama apie Sobolio herojų prototipus ir kalbindama gyvus likusius liudininkus, Sviderskytė atkuria šešiasdešimt tūkstančių gyvybių nusinešusią tragišką Vilniaus geto istoriją iki pat geto galutinio likvidavimo 1943m. lapkritį.
Irmantas Sidaravičius
Dienraščio „Respublika“ fotografas Irmantas Sidaravičius už dvikovą su LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi, kuris garsėja įtakingomis pažintimis su aukščiausiais Lietuvos politikais. Rinkimų į Seimą naktį I. Sidaravičius socialdemokratų rinkimų štabe pirmasis užklupo neblaivų LRT vadovą, pasislėpusį elektros skydinėje. I. Sidaravičiui pradėjus fotografuoti, A. Siaurusevičius puolė jį ir bandė jėga atimti fotoaparatą. Atvažiavę policijos pareigūnai, į kuriuos I. Sidaravičius kreipėsi dėl užpuolimo, pirmiausia patikrino ne LRT direktoriaus, bet nukentėjusio žurnalisto blaivumą. Alkotesteris parodė nulį. I. Sidaravičius su kitais žurnalistais priešinosi policijos bandymams „gelbėti“ neblaivų direktorių. Žurnalistų reikalavimu Siaurusevičiaus girtumas buvo patikrintas nuovadoje, tačiau policija atsisakė bausti LRT direktorių už viešosios tvarkos pažeidimą.
Vytautas Damulis ir Kastytis Braziulis
Vytautas Damulis ir Kastytis Braziulis – už tai, kad prabilo apie padėtį Valstybės saugumo departamente. Kontržvalgybininkai Damulis ir Braziulis liudijo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete per VSD tyrimą. Jie papasakojo apie įtartinus aukšto rango VSD ir Užsienio reikalų ministerijos pareigūnų ryšius su Rusijos dujų tarpininkais ir korumpuota žiniasklaida. Damulis ir Braziulis atskleidė, kad vyko tyrimas dėl „Dujotekanos“ pripažinimo Rusijos specialiųjų tarnybų priedangos organizacija, tačiau jis buvo nuslopintas. Dėl liudijimų buvęs VSD direktorius Arvydas Pocius kontržvalgybininkus išvadino „kurmiais“ ir atleido iš darbo.
Konservatoriai juos pakvietė dalyvauti Seimo rinkimuose, tačiau vėliau, partijos prezidiume, kontržvalgybininkai buvo išduoti ir neįtraukti į konservatorių sąrašą. Už šį sprendimą garsiausiai pasisakė konservatoriai Rimantas Dagys ir Mantas Adomėnas. Manoma, kad jiems įtaką padarė dabartinis VSD vadovas Povilas Malakauskas. Atleistieji kontržvalgybininkai nesėkmingai bylinėjosi su VSD dėl neteisėto atleidimo. Vytautas Damulis dirba taksistu, o Kastytis Braziulis dalyvavo Seimo rinkimuose – kandidatavo Varėnos rinkimų apygardoje, bet nepakliuvo į antrąjį rinkimų ratą.