Kadangi dažnai susiduriu su siauro mąstymo kolegų ir pažįstamų klausimais / nustebimais iš serijos - „baik... ką darai?! nefotografuok, JUK NEGALIMA!!“, tai į tokias paikystes atsakymui pabandžiau parinkti į vieną vietą informacijos ir sudėlioti taškus ant i
Pirma - perpublikuoju tokios temos įrašą iš kito blog`o „Nežinau.lt“
Beveik viską. Patyrę fotografai tai puikiausiai žino, tačiau su skaitmenine fotoaparatų karta į gatves, parkus, gamtą pasipylė didžiulė fotografuojančių mėgėjų armija. O kur dar mobilieji telefonai, kuriais taip ir knieti pagauti įdomesnį kadrą (bent jau iš pradžių - kol dar nenusibodo)? Gal jums toks klausimas, kaip antraštėje, ir nekilo, bet man kartais tenka pasukti galvą kur ir ką galima fotografuoti ar padoru fotografuoti. Žaidžiantys parke vaikai? „Akropolio“ alėjos? Besideginantys paplūdimyje? Žmonės kavinėse? Viešbučio interjero detalės?
Lietuvoje mažai girdėti skandalų dėl fotografavimo, tačiau užsienyje, ypač Vakaruose jų apstu. Prieita iki to, kad kartais fotografuojantys pastatus įtariami ruošiantys teroro aktą, o fotografuojantys žmones gatvėje - pažeidžiantys privatumą. Daug keliaujame ir dar daugiau keliausime vasarą, tad verta žinoti ne tik „namų“, bet ir svetimas taisykles.
Tai ką gi ramiausiai sau galima fotografuoti? Pasak tinklaraščio Photojojo, verta žinoti dešimt juridinių „fototiesų“:
1. Viešosiose vietose (gatvėse, aikštėse, parkuose) bet kas gali fotografuoti bet ką. Toms erdvėms priskiriamos ir bendrosios prekybos centrų erdvės (bet ne individualios parduotuvės).
2. Galima fotografuoti iš viešų vietų matomus privačius objektus (namą iš gatvės).
3. Privačiose erdvėse reikia laikytis draudimo fotografuoti, jei toks nurodytas.
4. Gali būti draudžiama fotografuoti karinius, branduolinius objektus ir pan. Tai normalu.
5. Žmones viešosiose vietose galima fotografuoti be jų sutikimo, išskyrus tuos atvejus, kai jie atlieka privatumo reikalaujančius veiksmus (naudojimasis bankomatu).
6. Nepaisant abejonių, viešose vietose galima fotografuoti įžymybes, pareigūnus, vaikus, pastatus, tiltus, nusikaltimų vietas, katastrofas, skraidančias lėkštes ir pan.
7. „Saugumo“ reikalavimai nedraudžia fotografuoti viešai matomų objektų.
8. Nėra privalu aiškintis, nei kokiu tikslu daromos nuoraukos, nei kas jūs toks. Išimtys galimos tik klausiant policijos pareigūnams.
9. Privatūs asmenys (ne policija) negali jūsų sulaikyti (arba turi labai ribotą teisę tai daryti).
10. Niekas negali atimti fotoaparato/juostos. Net policija to negali be teismo leidimo.
Antra - sausi juridiniai faktai iš visuomenės informavimo įstatymo:
5 straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją
1. Kiekvienas asmuo turi teisę:
1) rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;
2) neleisti skelbti savo parengtos informacijos, jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;
3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus;
4) publikacijas ar laidas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.
13 straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga
1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama:
1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose;
2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo;
4) filmuoti ir fotografuoti asmenį su aiškiais fiziniais trūkumais be šio asmens sutikimo arba filmuoti ir fotografuoti asmenį jam esant bejėgiškos būklės dėl sveikatos sutrikimo;
5) filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Draudžiama naudoti vaikų fotografijas, garso ar vaizdo įrašus erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio informacijose;
6) be mirusiojo ar žuvusiojo šeimos narių sutikimo filmuoti, fotografuoti mirusįjį ar žuvusįjį stambiu planu ar daryti jo vaizdo įrašus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus ir šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.
14 straipsnis. Privataus gyvenimo apsauga
(...) 3. Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
19 straipsnis. Neskelbtina informacija
1. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:
1) raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
2) skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę;
3) kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėtis, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;
4) platinama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualinės paslaugos, lytiniai iškrypimai;
5) propaguojami ir (ar) reklamuojami žalingi įpročiai ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos.
2. Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.
3. Draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui.
Tai tokios tokelės - kol nefotografuoju ir neplatinu vaikų, invalidų ar žmonių palaikų nuotraukų, nekarpau tvorų ir nesibraunu į slaptus karinius objektus ar Jūsų miegamajį, nesielgiu, nepropaguoju antivalstybinių idėjų (realybėje - net atvirkščiai), tol mano Konstitucinė teisė ir net žurnalistiškos prigimties pareiga yrą fotografuoti viešąją veiklą, žmones, įvykius, objektus. Ir tam toli gražu nereikią būti profesionaliu žurnalistu (juk norint pasisodinti lysvę bulvių, nereikią niekam pateikti ūkininko pažymėjimo), nes kiekvienas iš mūsų kas dieną dalyvaują istorijos kūrimo procese, tik ne visi susiproti tai užfiksuoti
Tad geriau kelkit klausimą, ko realiai negalima fotografuoti, taip bus paprasčiau ir Jums ir man nedrumsite ramybės su savo išssišokimais dėl nežinojimo...