Birželio 30 d. Gaižiūnų poligone, keliantis per vandens kliūtį nuskendo KASP 2-osios rinktinės ŠAK žvalgų būrio karys savanoris Dovydas Teresius. Užuojauta šeimai ir artimiesiems, draugams ir kolegoms...
Tai skaudi netektis ir nelaimė, bet ar tai tokia beprasmė mirtis, kaip bando išpūsti kai kurie "komentatoriai" internete ir pajėgose. Iš visų galų pasipylė smerkimas, dergimas ant pajėgų, pratybų organizavimo, vadų. Juokinga, kad apkalba ir dergia tie, kas nė aplinkybių gerai nežino ar net kariuomenėje netarnavę, neišmanantys sistemos. Greičiausiai tokie, kurie gavę šaukimą atlikti privalomąją tarnybą, "įsigudrino" susirgti kokiomis psichinėmis ligomis...
Pažįstu žuvusiojo būrio draugus, kolegas žvalgus, jų būrio vadą. Tai tikrai ne tie žmonės, ne tas vadas, kurie nieko nedarytų užkirsti nelaimei, negelbėtų. Tokie pasisakymai, kaip, pavyzdžiui, "vertė plaukti nemokantį", "nuskandino" ir pan. - visiški kliedesiai ir už pajėgų diskreditavimą turėtų būti baudžiama.
Tie savanoriai normaliai treniruojasi, o ypač žvalgai. Tiesa sakant, gyvenant Rukloje teko prisižiūrėti, prisiklausyti kur kas blogesnių "perliukų" iš, tarkim, Geležinio vilko gyvenimo, tad mano požiūriu KASP padėtis, tvarka ne tik kad ne blogesnė, bet dažnai ir geresnė.
Tad telieka kalbėti apie tai, kad būna, susiklosto aplinkybės ir įvyksta nelaimės. Įvyksta ir keliuose, ir statybose, ir namie. Ir kur kas dažniau nei kariuomenėje, todėl nėra ko dramatizuoti padėties.
Žuvęs karys - savanoris, o ne šauktinis. Niekas jo nevertė plaukti, pats rinkosi tokį gyvenimą. Ypač stodami, tarnaudami žvalgų padaliniuose žmonės puikiai žino, kad pasirenka intensyvesnias pratybas, riziką.
Todėl reikia džiaugtis ir didžiuotis, kad karys ėjo tokiu keliu savo noru. Stengėsi, treniravosi su rinktinės geriausiais. Na, nepavyko. Apmaudu. Tą reikią įvertinti ir įsiminti, o ne tuščiomis demagogijomis užsiimti...