Soldier.lt :: Kario keliu
Gyvenimo būdo tinklaraštis. Skiriu mylimosioms... Lietuvai ir Linai :*
Išsikrausčiau į Pilypas.lt ! Seni įrašai perkeliami ir trinami ;)
Iškalbingiau už žodžius
Asmeniška
- DosJe (kas, kodėl ir kaip AŠ? Prisistatymas "hello world" :)
- FOTOalbumai (taip sakant geriau kartą pamatyti, nei...)
- Dienoraštis (šiaip asmeninės mintys ir informacija ~)
Gyvenimo būdas
- Karyba +++ (tarnyba KASP, misijos, ginklai ir taktika)
- eXtreme !! (RopeJumping, Climbing, SkyDiving etc.)
- IT, e-Projekt@i (mano projektai, interneto technologijos)
- Kelionės (Lietuva ir pasaulis, kraštovaizdžiai, muziejai ir t.t.)
- AirSoft (strikeball / šratasvydis - daugiau nei tik žaidimas!)
- Mokslas 8-) (pažangos ir mokslo populiarinimo straipsniai)
- Technologijos # (Modernios technologijos, įdomi technika)
- Istorija (digeriai, archeologija, paveldas, inscenizacijos ir pan.)
- Muzika & klipai (gera muzika - svarbi mano gyvenimo dalis :)
Mano nuomonė
Keli mano e-Projektai
- AIC.lt
Parduotuvė "Armijai ir civiliams" - Arsenal.lt
UAB "Baltijos arsenalas" - HostIN.lt
Patikimas ir pigus hostingas - adART.lt
Taikliausia reklama internete - Parked.lt
Interneto vardų pardavimas - Top50.lt
Lankomumo skaitiklis, TOP`as - GoFast.lt
Ekstremalus sportas ir pomėgiai - KASP.lt
Kauno Aukštuminės Statybos Paslaugos - AudioGaga.lt
Mano muzika, mano klipai! - PesciujuZygis.lt
Tradiciniai pėsčiųjų žygiai - SOF.lt
Specialiųjų operacijų pajėgos - Uzdarbis.net
Patarimai uždarbiui internete - eBid.lt
Paversk sendaikčius pinigais ;) - SWAT.lt
Jonavos AirSoft SWAT komanda - UrbEx.lt
Digeriai, urban eXploration - ClimbTeam.lt
Laipiojimas statiniais Lietuvoje - Sauliai.net
Jonavos šaulių 11-oji kuopa - Artillery.lt
Kauno karo istorijos klubas
Lankomumas
Paieška
Publikacijų archyvas
- 2009 m. 11 mėn įrašai
- 2009 m. 07 mėn įrašai
- 2009 m. 06 mėn įrašai
- 2009 m. 05 mėn įrašai
- 2009 m. 04 mėn įrašai
- 2009 m. 03 mėn įrašai
- 2009 m. 02 mėn įrašai
- 2009 m. 01 mėn įrašai
- 2008 m. 12 mėn įrašai
- 2008 m. 11 mėn įrašai
- 2008 m. 10 mėn įrašai
- 2008 m. 09 mėn įrašai
BLOG`o statistika
Įrašų: 409 | Komentarų: 303 |
Jūs vertinate
-
Geriausiai
- Lūšnynų milijonierius. Slumdog millionaire. Filmas. (5.00/5)
- Iomega eGo Camo external HDD (5.00/5)
- Google Chrome (5.00/5)
- Bataliono rotacijos ceremonija (5.00/5)
- Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas (5.00/5)
- Kam aktualu numarinti žygį "Radvilų keliais"? (44)
- (42)
- Juokingiausias RopeJumping video (30)
- (17)
- Kaip man sekėsi Online Casino (14)
Daugiausiai
Rekomenduoju
Internete susitiksime
April 2009 ra archyvas
Gal ne pats kokybiškiausias bet pats mieliausias, nes pirmasis video parodantis projekto ir rekordo esme. Vėliau manau sukursime kažką kokybiškesnio ir išsamesnio apie visą eigą - kelionę į Lenkiją, nepavykusius šuolius nuo kaminų, grįžimą į Lietuvą ir rekordą, pasiruošimą jam ir kitus niuansus
To be continued..
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/pirmasis_lietuvos_ropejumping_aukscio_rekordo_video
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/lietuvos_rj_rekordas
Šeštadienį vilniečiai šuolių su virve (Rope Jumping) virtuozai Lenkijoje sieks naujo Lietuvos rekordo. Bebaimiai tautiečiai ketina nušokti nuo aukšto fabriko kamino. Jei šuolis pavyks, jie ne tik kelis kartus viršys Lietuvoje pasiektą geriausią rezultatą, bet ir ženkliai priartės prie šio sporto pradininko užfiksuoto pasaulio rekordo.
"Jei mums pavyks įgyvendinti savo sumanymą - tai bus trečias rezultatas pagal šuolio ir laisvo kritimo aukštį pasaulyje, kai nušokama nuo dirbtinio, arba penktas - nuo gamtos objekto" !!, - portalui Ekstremalas.lt teigė "Vilnius Rope Jumping Team" komandos lyderis Arvydas Vasiliauskas.
Tomaszow Mazowiecki miestelio fabrikas Wistom apleistas jau keliolika metų. Lietuviai ketina šokti nuo 150 m aukščio fabriko kamino terasos. Nesusiklosčius palankioms aplinkybėms lietuviai ketina šokti bent nuo 110 m aukščio kamino terasos.
Aštuonių žmonių komanda, tarp jų dvi merginos, į Lenkiją išvyksta penktadienio vakare. Rope jumping fanatikai pasiims daugiau nei 300 kg svorio įrangos, bendras alpinizmui skirtų virvių ilgis sieks apie kilometrą!
"Pasirengti šuoliams mums prireiks apie 6 valandų, - rope jumping nariai itin kruopščiai rūpinasi saugumu, todėl apie 10 valandų užtruko įrangos parengimas Lietuvoje. - Kruopščius darbus atliksime dėl 6 sekundžių laisvo kritimo."
Aukščiausias pastatas, nuo kurio yra nušokę mūsų šalies rope jumping nariai, - apie 40 m aukščio Kauno "Respublikos" viešbutis.
Pasaulio šokinėjimo su virve rekordas priklauso 1998 m. lapkričio 28 d. žuvusiam šios ekstremalios sporto šakos pradininkui - Danui Osmanui. Po kalnus plikomis rankomis laipiojęs vyras nušoko nuo aukščiausio žmogaus rankomis sukurto objekto - 218 m aukščio "Forest Hill" tilto JAV ir aukščiausio gamtos kūrinio - 304 m aukščio skardžio.
Būtinai informuosime, kaip mūsų šuolininkams seksis Lenkijoje.
Dabar siūlome pasigėrėti rekordiniais ir kitais įspūdingais legendinio Dano Osmano šuoliais.:
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/lietuvos_rope_jumping_fanatikai_rekordo_sieks_lenkijoje
Šiandien Jungtinėse Amerikos Valstijose teisininko profesiją populiarumu vejasi... „bloggerio“ – tinklaraštininko darbas. Iš tinklaraščių rašymo pagrindines pajamas gauna jau daugiau žmonių nei už kompiuterių programuotojų ar gaisrininkų darbą, rašo vienas įtakingiausių verslo dienraščių „The Wall Street Journal“.
JAV Darbo rinkos statistikos biuro duomenimis, 555 tūkst. amerikiečių duonai užsidirba vilkėdami teisininko kostiumą, o 452 tūkst. – barškindami klaviatūrą ir publikuodami savo rašinius į tinklaraščius. Mažiau yra net programuotojų – jų JAV darbo rinkoje yra 394 tūkst.
Gaunantys atlyginimus tinklaraštininkai – nauja socialinė banga. Jų gretos per pastaruosius metus išaugo dramatiškai, „blogg‘inimas“ tapo svarbiu socialiniu ir kultūriniu judėjimu, kuriuo užsidegė daugybė žmonių, ir asmenų, darančių tai už pinigus, kiekis jau prilygsta 1 proc. visų Amerikos gyventojų.
Studijos, kuriomis remiasi straipsnio autoriai, nurodo, kad Amerikoje tinklaraštininkų jau daugiau nei 20 milijonų – ir 1,7 milijono už šį užsiėmimą gauna pajamas. Trečdaliui jų ši veikla – pagrindinis pajamų šaltinis.
Taigi beveik 2 milijonams amerikiečių mokama už žodį, publikaciją ar kiekvieną lankytoją.
Tai galėtų paversti Ameriką triukšmingiausių nuomonių šalimi žemėje. Informacijos amžius pagimdė daug naujų profesijų, bet tinklaraštininko galėtų būti ta, kuri turi didžiausią efektą kultūrai. Jei žurnalistus vadiname ketvirtąja valdžia, „blogg‘eriai“ nusipelnė tapti penktąja, rašo „The Wall Street Journal“.
Diskusijomis apie pažangią politiką ir naująsias technologijas prasidėję tinklaraščiai dabar apima motinystę, sveikatos apsaugą, menus, madą, odontologiją – bet kurią įsivaizduojamą gyvenimo sferą. Pradžioje buvęs keleto entuziastų hobis, dabar „blog‘as“ tampa didžiuliu verslu.
Vis mažiau informacijos tėkmės skiriama faktams, bet vis daugiau dėmesio tenka nuomonėms kurti. Nenutrūkstamas naujienų srautas virto nenutrūkstamu nuomonių srautu.
Demografiniu požiūriu, tinklaraštininkai yra nepaprastai išsilavinę žmonės: trys iš keturių baigė koledžą. Dauguma jų – baltaodžiai vyrai, turintys didesnes nei vidutinės pajamas. Vienas iš trijų jaunų žmonių rašo tinklaraštį, bet kol kas tik 2 proc. „blogg‘erių“ daro tai už gerus pinigus.
Kad per metus uždirbtum 75 tūkst. dolerių, per mėnesį tavo tinklaraštį turi aplankyti apie 100 tūkst. lankytojų. Tinklaraštininkas už gerą įrašą gali gauti nuo 75 iki 200 dolerių, o kai kurie dirba „tinklaraštininkais spaudai“ – jiems mokama už tai, kad savo tinklaraščiuose aprašytų tam tikrus produktus.
Šiuo metu tinklaraštininkai sako, kad yra nepaprastai patenkinti savo darbu. Bet kas nutiktų, jei jį prarastų? Kas mokės bedarbio pašalpą, jei „blog‘o“ lankytojai ims skaityti konkurento įrašus? Ar pagal įstatymus jie gali prilygti žurnalistams? Ar juos įmanoma paduoti į teismą? Ar yra kokios nors ribos jų nuomonių raiškai arba standartai, kuriems jie turi prilygti? Ar bus kam skųstis dėl klaidingą informaciją teikiančių „blog‘ų“ ar vidinių konfliktų? Naujausioji JAV profesija sukelia ne tik pasigėrėjimą, bet ir daugybę klausimų, į kuriuos verčiau kuo skubiau atsakyti.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/blog-o_rasymas_tampa_pelninga_profesija
Horizonte — dideli kalnai, o ant jų viršūnių — sniegas. Tai — vaizdas, kurį kaskart regi misiją Kosove atliekantys Lietuvos kariai. Tačiau netrukus šis peizažas jiems liks tik prisiminimuose — Lietuvos karių būrio misija čia nutraukiama. Taupymo vajus palietė ir taiką prižiūrinčius kariūnus. Kartu su paskutiniu tautiečių būriu praėjusią savaitę Kosove lankėsi ir „Ekstros“ žurnalistai.
Kosovas — karų nualinta šalis, kurioje jau matyti atsigavimo ženklai. Nors čia dar driekiasi narkotikų keliai, siaučia mafija, šalies gamta priverčia stabtelėti ir grožėtis. Toks yra kontrastų draskomas šis Balkanų kraštas.
Paskutiniai grįš vasarą
Praėjusią savaitę į Kosovą atskrido paskutinis — dvidešimtasis Lietuvos karių būrys. Dėl mažėjančio gynybos biudžeto Lietuva savo karių būrio į Balkanų regioną daugiau nebesiųs. Mūsų šalies kariškiai iš Kosovo namo ketina grįžti vasarą.
Kosove vietoj kelių dešimčių Lietuvos karių bus vos penki kariuomenės instruktoriai — jie mokys šios šalies karius.
Pernai nepriklausomybę paskelbusiame Kosove formuojasi šalies karinės pajėgos. Karybos žinių Kosovo kariai semsis ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių karininkų.
Be to, jiems pasiūlyta atvažiuoti mokytis į Vilnių ir baigti kursus Karo akademijoje.
Misija Kosove mažinama ne tik dėl mažėjančio gynybos biudžeto, bet ir todėl, kad Lietuva siekia išlaikyti savo karinius įsipareigojimus Afganistane. Todėl kitas karštasis taškas — Afganistanas — Lietuvai buvo ir liks prioritetinis.
Iš Afganistano dar nesitrauksime
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Aganistaną palygino su negaluojančiu ligoniu, kurį palikti be priežiūros būtų per daug rizikinga.
„Sunkus ligonis, turintis galimybių išgyti, šiandien dar yra reanimacijoje. Atimti iš jo deguonį, dirbtinį maitinimą būtų nusikaltimas, jis mirtų.
Tačiau po kelerių metų galbūt tas ligonis galės persikelti į normalią palatą ir stotis ant savo kojų“, — neseniai yra sakiusi ministrė, kalbėdama apie Goro provinciją.
KAM iš savo biudžeto finansuoja karinę misiją Gore, kur Lietuva vadovauja provincijos atkūrimo grupei (PAG). Anot ministrės, šios misijos finansavimas nemažinamas: „Afganistaną laikome prioritetu, galų gale tai yra mūsų karių saugumo reikalas“.
Tuo tarpu civiliniai projektai — aprūpinimas elektros energija, talibų iškirsto parko atsodinimas, mokyklų ir namų statyba Afganistane finansuojami iš Užsienio reikalų ministerijos biudžeto. Pasak krašto apsaugos ministrės, šie projektai yra svarbūs — reikia, kad žmonės matytų pažangą pačioje Goro provincijoje, jiems reikia bent minimalių dalykų: asfaltuotos gatvės provincijos sostinėje Čagčarane, ligoninės skyriaus, kuriame būtų vanduo ir panašiai.
Kadangi šiemet Afganistane rengiami prezidento rinkimai, Lietuva planuoja padidinti savo karių skaičių provincijos atkūrimo grupėje. Norint garantuoti saugumą rinkimų laikotarpiu, vasarą ketinama papildomai nusiųsti 20—26 karius. Jie Gore liktų iki rinkimų pabaigos.
Kosovas primena praeities Lietuvą
NATO vadovaujamoje karinėje misijoje Kosove (KFOR) Lietuva dalyvauja jau dešimt metų. Nuo 1999-ųjų čia yra tarnavę per 900 Lietuvos karių.
Lietuviai, taip pat kitų šalių kariai, įsitikinę, kad saugumo padėtis misijos rajone Kosove yra stabili, ir tai pasiekta dėl NATO pajėgų.
Šiuo metu didžiausi vietiniai iššūkiai saugumui — prasta ekonominė padėtis, nusikalstamumas ir ypač — kontrabanda.
Lietuvai atsisakius siųsti būrius į Kosovą, kas mėnesį bus sutaupyta ketvirtis milijono litų — tiek kainuoja Kosove išlaikyti tokį būrį. Smaugia ir pasirengimo misijai išlaidos — parengti karius šiai tarnybai irgi reikia lėšų. Ketinimą mažinti pajėgas Kosove yra pareiškusi ir Ispanija. Artimiausiu metu iš Kosovo ketinama išvesti per 600 Ispanijos karių. Kitos NATO pajėgos misiją tęs.
Lietuvos karių būrys dislokuotas bazėje „Camp Bondsteel“, netoli Uroševaco (Ferizajaus) miesto Kosovo rytuose. Tai yra pagrindinė JAV karinė bazė Kosove. Nuo sostinės Prištinos, kur ir yra oro uostas, iki šios bazės — maždaug valanda kelio automobiliu. Keliai primena prieš kelerius metus buvusius Lenkijoje. Magistraliniai keliai — siauri ir nesutvarkyti.
Pro langus visur matyti šiukšlynai — vienas greta kito. Netoliese — jau naujos statybos pastatai. Kontrastai Kosovo apylinkėse bemaž labiausiai krinta į akis.
Kosovas šiek tiek primena Lietuvą 1993—1994 metais. Kai kūrėsi nepriklausoma mūsų valstybė, šalyje atsirado pirmųjų turtuolių ir vargšų: vienoje pusėje — prabangūs nauji statiniai, kitoje — seni nameliai. Šalyje siaučia ir savo taisykles diktuojanti mafija.
Visa tai Lietuvoje — jau praeitis, tačiau tokį etapą dabar išgyvena Kosovo žmonės. Dauguma jų — albanai. Pats Kosovas yra musulmoniška šalis — didžiąją gyventojų dalį čia sudaro musulmonai.
Karinė bazė — atskiras miestas
Maždaug po valandos pasiekėme karinę bazę. 360 tūkstančių kvadratinių metrų teritorija iš karto nustebino dydžiu.
Tai — miestas mieste. Pati bazė kruopščiai saugoma karių. Be specialių leidimų kojos čia įkelti negali joks prašalaitis.
Karinėje bazėje įrengti konteinerinio tipo nameliai — laikinieji karių namai. Kur gyvena Lietuvos kariai, rasti nesunku — prie kiekvieno namelių bloko iškabintos šalies vėliavos. Teritorijoje yra parduotuvės, bažnyčia, sporto salės, biliardo stalai, kino teatras, valgyklos. Kitaip tariant, viskas, ko reikia įprastam gyvenimui: darbui ir poilsiui. Jei aplinkui nezuitų ginkluoti kariai, galėtum pamanyti, kad esi keistos architektūros miestelyje. Patys kariai juokauja, kad jei nesitreniruotų, į namus tektų grįžti su nemenku antsvoriu. Mat maistas čia — ir įvairus, ir gausus. Beje, prie kiekvieno patiekalo nurodomas kalorijų skaičius.
Valgykloje kariai gali rinktis iš kelių patiekalų — atskirai įrengti karštojo maisto, salotų, deserto barai. Lentynose sustatytas nealkoholinis vynas ir alus.
„Bazėje — sausasis įstatymas ir apie alkoholį negali būti kalbos“, — mus tikino čia misiją atliekantys lietuviai.
Saugo Makedonijos sieną
Šnekučiuodamiesi išvydome atžingsniuojančius karius — bemaž visi jie susirinko į pagrindinę bazės aikštę. Kariai aikštę vadina „prie vėliavų“ — šioje vietoje plevėsuoja visų misijoje dalyvaujančių šalių vėliavos.
Čia vyko Lietuvos karių būrio pasikeitimo ceremonija — būrys KFOR-19 savo misiją baigė, o KFOR-20 pradėjo.
Pasibaigus Lietuvos būrių pasikeitimo ceremonijai, po rankos paspaudimo, kalbų ir vienų kitiems žeriamų padėkų kariai pakvietė mus pasivažinėti po apylinkes. Per taikos palaikymo misiją lietuviai budi KFOR kontrolės poste prie sienos su Makedonija, patruliuoja, vykdo kitas užduotis.
Budėdami pasienyje lietuviai tikrina, kad per specialiai tik kariniam transportui skirtą pervažiavimo punktą nevažinėtų kiti automobiliai: ties Kosovo siena su Makedonija yra trys punktai. Vienu keliu važiuoja karinis transportas, kitu — lengvieji automobiliai, trečiu — vilkikai.
Dar viena lietuvių užduotis — patruliuoti apylinkėse. Karinis visureigis lengvai kopė kalnuotomis vietovėmis. Tačiau išlipti ir vaikštinėti leidžiama ne visur. Mat nuo karinių konfliktų laikų čia likę minų laukai. Kosove dirba amerikiečių išminuotojai.
„Lietuviai išminuotojai tarnybą atlieka Afganistane, o Kosovo išminavimo darbai — amerikiečių rankose“, — paaiškino lydintys lietuviai.
Paprastai po vietoves važinėja du lietuvių karių automobiliai. Kariai — ginkluoti, tačiau, skirtingai nuo tarnybos Afganistane, čia nuotaikos kitokios: nėra šalmų ir neperšaunamųjų liemenių.
Tarpusavyje jie bendrauja radijo ryšiu. „Atsargiai, priekyje — automobilis. Atsargiai, dešinėje — karvė“, — tokie įspėjimai siauruose kalnų keliuose skamba gana dažnai.
Vietiniai vaikai pravažiuojantiems lietuviams nuolat moja rankomis. Palankiai lietuvius sutinka ir šio krašto gyventojai.
Dabar lietuvių patrulis yra labiau prevencinis: nebetenka atlikti jokių kratų, tikrinti įtartinų asmenų.
Lietuvos kariai dalyvauja šiose misijose:
Lietuvos vadovaujamoje provincijos atkūrimo grupės (PAG) misijoje Afganistano Goro provincijoje (nuo 2005 m. birželio mėn.).
Pagrindinė PAG užduotis — padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, garantuoti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti. PAG — NATO Tarptautinėms saugumo paramos pajėgoms priklausanti Lietuvos vadovaujama bendra civilinė ir karinė misija.
NATO ISAF operacijoje Afganistano pietuose. Čia dislokuotas Lietuvos specialiųjų pajėgų karių būrys (nuo 2007 m.). Dar beveik 10 Lietuvos karių tarnauja ISAF pajėgų centriniame ir regioniniuose štabuose.
NATO mokymo misijoje Irake dalyvauja keturi Lietuvos kariai (nuo 2005 m.).
Jungtinių Tautų karinėje stebėjimo misijoje Gruzijoje yra du karininkai (nuo 2007 m.).
Nuo 2004 m. Lietuva dalyvauja ir ES vadovaujamoje operacijoje „Althea“ Bosnijoje ir Hercegovinoje. NATO Kosovo pajėgose (KFOR) dalyvauja būrys Lietuvos karių. Planuojama mažinti Lietuvos karių dalyvavimą KFOR — būrį išvesti šių metų vasarą.
Misijas išlaikyti kainuoja
Terorizmas neturi sienų. Narkotikai visame pasaulyje turi vienodą vardą. Pasaulis — per mažas, kad būtų galima atsiriboti nuo kitų šalių.
Tokius teiginius tenka išgirsti tuomet, kai kalbama apie Lietuvos karių misijas karštuosiuose pasaulio taškuose, ypač — Afganistane.
Europos Sąjunga 2007—2010 metais numatė Afganistanui skirti 610 milijonų eurų. Be to, dar apie 100 milijonų eurų atiteks humanitarinei pagalbai.
Lietuva nuo 2005-ųjų kasmet Afganistanui skiria keletą milijonų litų. Tuo tarpu vien JAV 2007 metais Afganistanui skyrė 10 milijardų JAV dolerių.
Lietuva į NATO vadovaujamą misiją Kosove įsitraukė 1999 m. Tai buvo viena svarbiausių ir didžiausių NATO vykdomų operacijų: joje dalyvavo per 60 tūkst. kariškių.
Lietuva, kaip NATO partnerė, tuo metu dar tik siekianti visateisės narystės šioje organizacijoje, nusprendė su savo karinėmis pajėgomis prisidėti prie šios operacijos.
Misijoje Kosove Lietuvos kariai įgijo praktinės dalyvavimo tarptautinėse operacijose patirties, galimybę mokytis veikti kartu su sąjungininkių pajėgomis.
Kosovas yra svarbi ir neatsiejama viso Vakarų Balkanų regiono dalis. Šio regiono valstybės siekia visateisės narystės NATO ir ES.
Kosovas 2008 m. vasario 17 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, kuri Kosovą laiko savo dalimi, ir priėmė Kosovo nepriklausomybės deklaraciją.
2008 m. gegužės 6 d. Lietuvos Seimas pripažino Kosovo nepriklausomybę. 2008 m. birželio 15 d. įsigaliojo naujoji Kosovo konstitucija pagal kurią šalies vyriausybė paskelbė perimanti didžiąją dalį įgaliojimų, kuriuos iki tol teritorijoje turėjo Jungtinės Tautos.
Kosovo nepriklausomybę pripažino JAV ir daugelis ES valstybių. Iš viso šalies nepriklausomybę yra pripažinusios 56 šalys. Tarp jų yra 22 ES ir 21 NATO narė, artimiausios Lietuvos kaimynės Latvija, Lenkija, Estija, Skandinavijos valstybės.
Kosovo saugumo situacija gana rami, nors gruodžio 29—sausio 3 d. vyko etniniai susirėmimai Mitrovicoje (šalies šiaurėje).
90 proc. šalies gyventojų yra albanai, 10 proc. — serbai.
Grįžusius patikrina šunys
Iš Kosovo į Lietuvą parskridusius karius — KFOR-19 būrį Zoknių kariniame oro uoste pasitiko ne tik pasiilgę artimieji.
Pirmasis ne tik karių, bet ir visų lėktuve buvusių civilinių susitikimas — su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais ir jų tarnybiniais šunimis.
Dresuoti keturkojai apuostė iš Kosovo atgabentą bagažą ir patikrino, ar iš šios šalies į Lietuvą neatkeliavo narkotikų.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/taupymo_vejai_-_ir_taikos_misijose
Šiandien radau laiko išsipakuoti ir apsižiūrėti nemažai naujos ir senos uolų / pastatų laipiojimo / šokinėjimo su virve įrangos
Tai toli gražu ne viskas, nes dalies senesnės įrangos tiesiog... nerandu Ar kam paskolinau ar dar kur nukišau prieš misiją bandau prisiminti 
O čia - naujausia ir žinoma geriausia / brangiausia įranga kurią įsigijau per pastaruosius porą mėnesių internetu iš Anglijos ar Amerikos parduotuvių, per pažįstamus Lietuvoje tiesiai iš "Petzl" ir t.t.
Jau tik po bene savaitės mūsų laukia RJ projektas Lenkijoje, o vėliau planuose panaudoti tą įrangą ir patirtį pagaliau gal kur į Tatrus išvažiavus ar kokiuose urvuose, speleo kelionėje.. Planų daug. Kaip visad. Gailą, kad tik gyvenimas jiems visiems įgyvendinti per trumpas 
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/nauja_laipiojimo_iranga
FaceBook
Ar žinojai, kad radijui prireikė 38 metų pasiekti 50 milijonų klausytojų?
Ar žinojai, kad televizijai prireikė 13 metų pasiekti 50 milijonų žiūrovų?
Ar žinojai, kad internetui prireikė 4 metų, pasiekti 50 milijonų vartotojų?
Ar žinojai, kad Facebook prireikė 2 metų pasiekti 50 milijonų vartotojų?
Pastaruoju metu daug tinklaraštininkų agituoja pereiti iš, tarkim, Lietuvoje mylimiausio ir tuo pat metu nekenčiamiausio portalo One.lt į FaceBook Paagituosiu ir aš
Nors FaceBook nėra man jokia naujiena, ten bent porą metų jau registruotas, tad negaliu krykštauti šviežiais atradimo džiaugsmais. Tačiau kaip tik pasistengsiu pateikti subrandintų faktų ir įvertinimų, kurie galbūt padės Jums pasirinkti teisingai
Anksčiau ne tiek daug naudojausi FaceBook galimybėmis, tiesiog buvau registruotas kaip ir kituose socialiniuose tinkluose, nes esu va toks socialus žmogus ir manau, kad "jei tavęs nėra internete, tavęs nėra visai" O dabar naudoju šį portalą vis daugiau ir daugiau, jis tampa pagrindine draugus, veiklas ir projektus jungiančia priemone, todėl su laiku baigiu ten galutinai "persikraustyti" ir dar kitus tempiuosi paskui
O-ne.lt naudojausi nuo kokių 2001 metų vien todėl, kad kažkada buvo 10 nemokamų sms
Paštu niekad ten nesinaudojau, nes net toje "senovėje" jau webmail.delfi.lt ar HotMail siūlė kur kas kokybiškesnį nemokamą servisą. O dingus tiems nemokamiems sms, dingau ir aš iš one.lt - kokiais 2005 metais išsitryniau anketą. Vėliau, 2007 metais vėl užsiregistravau... dėl galimybės susisiekti su menkai prakutusiais internete pažįstamais, kurie nesinaudojo Skype, Frype ir pan, o kažkodėl "socialinosi" one.lt užgimusioje "draugų" terpėje 
Nuo pat pradžių bene viskas one.lt "drauguose" pasirodė dideliu sh... Fake anketos, vaikigalių kalba, plikiavimas vardan populiarumo ir t.t. Žodžiu, žemiausias socialinio bendravimo ir pop`so lygis Na, bet kaip kai kurie draugai sako, nebūtina juk prasidėt su tais priedurniais aplinkiniais Užteko parašyti ar gauti kelias žinutes reikiamiems žmonėms, sudalyvauti keliose teminėse "diskusijose" (nors tų purvynų liežuvis nesiverčia vadinti diskusijų forumais... 
).
One turėjau bene 200 "draugų", kuriuos pažinojau realiai ir retomis išimtinis tik virtualiai, mano dedamos foto buvo gerai vertinamos, menkai pažįstami žmonės mane "sveikindavo" su gimtadieniu ir t.t. Tai kame bėda? Kodėl visi "bėgu" į FaceBook?
Gal dėl to - http://www.cha.lt/2008/01/02/faktai_apie_onelt.html ? O gal šiaip neapsikenčia vien buvimo "greta" visų tų one`inių "gyventojų", kurių vardai "Kyshkutis 69", iš miesto "Tavo lova" ir kurių svarbiausi gyvenimo interesai yra "30 y 30" ir "Parashyk zjuiki y forumiuką ;~*~~~**~~" 
O kuo geriau FaceBook`as? Tarkim... viskuo Pirmiausia, tai realus socialinių tinklų junginys, kuriame visi patogiai vienijasi ir bendrauja pagal savo universitetus, miestus, darbovietes ar klubus, pomėgius. Antra, ir kas labai man asmeniškai patiko, kad normalūs žmonės FaceBook`e yra SAVIMI ir juos galima pažinti iš foto, iš pavardės! O tai didelis pliusas mano akims, nes daug kartų esu minėjęs kaip nemėgstu to internetinio apsimetinėjimo ir kaukių
Trečia, FaceBook viskas nemokama
Bent kol kas. O jei kada taps mokama - mokėsiu. Nes už gerą servisą (kaip tarkim Google Inc produktus ir technologijas) negaila kelių ar keliolikos $... Kol o-ne.lt vaikigaliai krauna milijonus savininkams už BET KĄ - nori įsidėt foto, siųsk sms, nori siųst dovanėlių draugams, mokėk, nori būti gražus ar populiarus , mokėk Tai... šlykštu... 
Tuo tarpu FaceBook galite turėti ištisus fotokatalogus ir talpinti daug asmeninių ar kažkokios veiklos, renginių nuotraukų, įkelti ar iš, tarkim, YouTube prijungti video siužetus, dalintis su draugais įdomiomis ir naudingomis nuorodomis, kurti pomėgių ar kažkokių veiklų, daiktų fanų grupes, renginių informacinius puslapius ir t.t. Nežinau, gal sunku suprasti apie ką aš čia, kas tai ir kuo tai geriau kol nepabandėte Tačiau jei Jūsų interesai platesni nei vien įsidėti gašlią foto vardan "30 y 30" , mėgstate gauti ar Jums reikia skleisti info apie kažkokius projektus, idėjas, vienyti draugus įvykiams ir renginiams, o jiems įvykus - patogiai ir greitai pasidalinti vaizdo medžiaga, diskusijomis ir komentarais, FaceBook kaip tik Jums
Apleisdamas one.lt, brukštelėjau trumpą žinutę visiems savo pažįstamiems, kad kiečiu į FB Apie 10 atėjo 
tad galiu didžiuotis nuveiktu propagandiniu darbu. Po šios publikacijos manau ateis dar kažkas Tad jei mane pažįstate vardu ir pavarde, veidu o ne iš apkalbų ir prietarų, tuomet prisijungę prie FB lengvai rasite ir kvieskite draugauti, mielai pasveikinsiu tapus normaliausios šiai dienai bendruomenės internete nariu O jei dar būsite "išsigelbėję" iš o-ne, pasveikinsiu dvigubai
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/facebook
Ką bendra turi legendinis Odisėjas, apsimetęs elgeta, ir šiuolaikiniai internautai, besidangstantys kaukėmis ir slapyvardžiais?
Pasibaigus Trojos karui Odisėjo kelionė namo, turbūt prisimenate, truko dešimtį metų. Po daugybės tekusių sunkių išbandymų jis pagaliau grįžo. Tačiau tai dar nebuvo laiminga pabaiga. Grįžęs Odisėjas, padedamas Atėnės, apsimeta elgeta ir pasiprašo prieglobsčio pas vieną iš savo tarnų. Kodėl verčiu prisiminti šį literatūros šedevrą? Todėl, kad VIII amžiuje prieš mūsų erą Homero sukurta epinė poema „Odisėja“ tik dar labiau paryškina įvairiais laikais gyvenančių žmonių panašumus – nuslėpti savo tapatybę dėl įvairiausių priežasčių buvo būdinga visais laikais, tik technologijos ir motyvai skyrėsi.
Psichologijos veidrodis
Tiriant šiandienos reiškinius, pažvelgti į tolimą tolimą žmonijos praeitį visada pravartu. Šį kartą tai padaryti paakino Tomas Kajokas, medicinos daktaras, psichoanalitikas psichoterapeutas, privačios Vilniaus toksikologijos klinikos gydytojas toksikologas, laisvalaikiu besidomintis tuo, kas vyksta lietuviškoje interneto erdvėje ir renkantis medžiagą būsimiems psichoanalitiniams apibendrinimams.
Daugelis žmonių, rašančių savo tinklaraščius ir dalyvaujančių diskusijose, yra nežinomi ar žinomi tik artimiausiam draugų dienoraštininkų būriui dėl to, kad slepiasi už šešėlių, kaukių, slapyvardžių. Viduramžiais ar dar ankstesniais laikais žmonės taip pat mėgdavo keisti savo tapatybę – kai kas važiuodavo iš miesto į miestą ir prisistatydavo kita pavarde, galėdavo atkeliauti nežinia iš kur ir apie save pasakoti ką panorėję, karaliai persirengdavo elgetomis ir eidavo į gatves norėdami sužinoti, kuo gyvena miestiečiai, ką jie kalba apie karaliaus valdžią, kokios nuotaikos vyrauja.
„Dabar toks metas, kai pagal asmens kodą apie žmogų galima sužinoti beveik viską – ir ne tik apie jį, bet ir apie artimuosius. Žmogus nebeturi jokios paslapties. Gyvenimas po didinamuoju stiklu psichologiškai kartais labai išvargina, – įsitikinęs p. Kajokas. – Tinklaraštininkai atspindi labai seną tradiciją – pasislėpti už kaukės, tapti nežinomam ir pakeitus tapatybę stebėti gyvenimą, žmones ir įvykius. Todėl negalima teigti, kad noras dangstytis kaukėmis atsirado kompiuterių amžiuje. Tinklaraščiai yra tokia vieta, kokią mes su nostalgija anuomet žinodavome esant Londone – apie parką, kuriame kas panorėjęs galėjo laisvai reikšti savo asmeninę nuomonę arba užrašyti ir pakabinti popieriaus lapą su savo mintimis. Dabar tokia vieta yra internetas.“
Internetas labai įvairus ir jame rašantys žmonės taip pat, todėl p. Kajokas nerizikuotų vertindamas šį reiškinį visko krauti į vieną pintinę. Internete galima rasti visą žmogiškosios psichologijos spektrą: dalis jų – neurotiškos asmenybės, žmonės, kamuojami įvairiausių vidinių konfliktų, turintys psichologinių bėdų, tačiau didelė dalis dėl įvairiausių priežasčių siekia vienintelio tikslo: dangstantis kauke, slapyvardžiu, inkognito, reikšti tikrąją savo nuomonę. Tai gali būti aktualu aukštiems pareigūnams, diplomatinių tarnybų atstovams, suvaržytiems įvairių protokolo taisyklių, normų. Slapyvardis tokiems asmenims suteikia galimybę pareikšti kitokią nuomonę, negu žmogus privalėtų kalbėti paisydamas savo pareigų. Internetinis slapyvardis gali būti reikalingas tada, kai realiame pasaulyje tenka riboti savo nuomonės reiškimą. Slapyvardžiai, kaukės, kurios padeda slėptis, psichoanalitiko teigimu, išduoda žmogaus norą būti kuo nors, turėti panašių savybių, priskiriamų kaukei, kuria jis dangstosi.
Jei žmonės vienijasi apie kokią nors politinę, pilietinę idėją, jiems visiems patinka šunys arba tatuiruotės, nieko bloga čia nėra, – sutariame su pašnekovu. Kompiuteriai, kaip ir kitos naujosios technologijos, padeda greitai, beveik tą pačią sekundę, apsikeisti svarbia informacija, sužinoti kitų nuomonę ir dėl to daugybei žmonių toks bendravimas priimtinas, juk atsakymo sulauki po kelių akimirkų.
Interneto ekshibicionistai
Internetas – puiki terpė psichologiniam ekshibicionizmui vešėti. „Kai kurie komentatoriai dalyvauja visuose įmanomuose forumuose, tinklaraščiuose ir visur palieka savo falinį pėdsaką, – tokia p. Kajoko stebėjimų išvada. – Dažniausiai tai vyrai. Jų komentarai visada su seksualine potekste – jie vartoja necenzūrinius žodžius, kartais tiesmukai, kartais kiek pridengia, įžeidinėja. Jų kalbose vyrauja truputį iškrypėliška nuotaika. Būdinga tai, kad tie patys komentarai kartojasi visose svetainėse. Toks žmogus siekia parodyti visur vis tą patį „daiktą“, nes nieko daugiau negali pasakyti, jokių argumentų neturi.“
Internetiniai ekshibicionistai gali būti iš tiesų intelektualūs, protingi ar bent jau sudaryti tokių žmonių įspūdį. „Kolekcionuoju jų pasisakymus ir matau tai, kas akivaizdu, – jie apsiskaitę, išmano istoriją, domisi politika, bet kažkuriuo momentu vis tiek pademonstruoja savo seksualinę neapykantą ar seksualinę lyg ir potenciją“, – pažymi medikas. Psichologiniai ekshibicionistai labai užgaulūs. Kai kurie iš jų nuolat rašo komentarus kitais slapyvardžiais ir taip sudaro įspūdį neva koks nors reiškinys yra paplitęs. Vienas interneto komentatorius, kurį psichoanalitikas stebi pagal IP adresą, įvairiuose portaluose yra pasireiškęs 400 kartų. Jis yra visiškas anonimas. Savo komentarus deda į skirtingas svetaines. Toks tiražavimas ir yra organas, kurį jis visiems rodo. Jo komentaruose dažnai rasi paniekinamą žodį „pydaras“. Būdinga, kad tokie žmonės yra homofobiškų pažiūrų. Psichologinį pasitenkinimą ir malonumą jie taip pat jaučia bei provokuoja ir kitus taip pat elgtis – parodyti, ką turį. Tokie žmonės ir patys suvokia, kad elgiasi ne visai gerai. Jų gyvenime įvykus kokiems nors pozityviems dalykams, išsisprendus vidinėms problemoms, jie gali tuo nebeužsiimti ir išnykti iš komentatorių rato.
Visi puikiai žinome – internete labai daug neapykantos. Kodėl dauguma komentarų dergiantys kitą? Psichoterapeuto stebėjimų rezultatai leidžia teigti, kad kitus dažniausiai nuolat plūsta tie patys žmonės. Jie neturi vieno priešo, o puola visus – nuo politikų iki žmogžudžių. Šie žmonės kažkokią savyje slypinčią neapykantą arba savo santykį su visuomene demonstruoja kiekviena proga. Anksčiau, kai nebūdavo interneto, visokių užrašų atsirasdavo ant tualetų sienų – dabar šie rašinėtojai persikėlė į internetą. „Bjauriai rašančiųjų nėra tiek daug, kaip gali pasirodyti, bet jų bjaurastis skleidžiama aktyviai ir sudaro gausos įspūdį. Nuolat tai daro keli šimtai, na, gal vienas kitas tūkstantis, bet tikrai ne visa Lietuva“, – į kritiką reaguoti blaiviai siūlo p. Kajokas.
Tikrasis agresyvumas dažniausiai liejamas nepasirašant jokiu nuolatiniu slapyvardžiu ar vardu. Dažniausiai neapykanta neargumentuojama, ji tiesiog išspjaunama, išmetama. Taip patenkinamas komentatoriaus poreikis pasitaškyti savo viduje susikaupusiais purvais. Dalis žmonių geriau jaučiasi tada, kai mušasi. Jie stengiasi išprovokuoti kokią nors paties kritikos taikinio, pavyzdžiui, straipsnio autoriaus, reakciją. Jie laukia, kad įžeidimas paveiks. Kartais vieni komentatoriai ima puldinėti kitus, lygiai su tokiu pat įniršiu, su kokiu kritikavo straipsnio autorių. „Įžeidaus, argumentais nepagrįsto kritiško komentaro tikslas yra sukelti kokias nors neigiamas pasekmes tam, kuris įžeidinėjamas arba neargumentuotai puolamas, – net neabejoja gydytojas. – Tai yra lyg atpildo akcija, noras už ką nors atkeršyti – labai dažnai ne už blogus, o kaip tik už gerus darbus, už talentą. Žmonės, kurie linkę elgtis asocialiai, nesvarbu – gatvėje ar internete, – siekia destrukcijos.“
Argumentuotai suformuluotas nepasitenkinimas, konstruktyvi kritika ir tokia pat reakcija į ją gimdo pozityvius veiksmus – galbūt atsakomąjį straipsnį, kuriame analizuojama ir kita problemos pusė, galbūt inicijuojama kokia pagalbos akcija, argumentuotos pastabos protingam žmogui padeda tobulėti, žinoma, jei kritikuotojo toks tikslas, o ne puolimas dėl puolimo.
Vienareikšmiškai pasakyti, kad aktyvus gyvenimas internete yra geras ar blogas reiškinys, negalima. Internetas atveria naujų pažinčių vartus, virtualiai susitinka žmonės, kurie gyvenime niekada negalėtų to padaryti, tai padeda rasti bendraminčių siauroje profesinėje srityje, įsijungti į bendruomenę, kurioje visada gali gauti atsakymą, palaikymą. Kai kam internetas – vienintelis langas į gyvenimą, pavyzdžiui, neįgaliems žmonėms. Namie vaikus auginančios mamos keičiasi joms labai svarbia informacija ir tai yra puikios internetinės bendruomenės pavyzdys.
„Daliai žmonių, jaučiančių socialinę baimę, internetas tarsi padeda paskraidyti lėktuvu neįlipus į lėktuvą, – vaizdingai apibūdina p. Kajokas. – Vis dėlto intensyvus gyvenimas virtualybėje gali būti požymis ir to, kad gyvenime stinga tikrų vertingų kontaktų. Jei būtų kitaip, tiesiog netektų tiek daug laiko leisti prie kompiuterio. Jei žmogus dienų dienomis nesitraukia nuo ekrano, tai gali reikšti, kad jo gyvenime yra vienokia ar kitokia krizė. Kodėl šios durys pasidarė geresnės už tas, kurios atsidaro į gatvę?“
Visai neseniai svarstėme – ar televizija nukonkuruos kino teatrus? Nenukonkuravo. Kino salės pilnos žiūrovų. Svarstoma, ar popierines knygas pakeis elektroninės? Ar vietoj popierinių laikraščių skaitytojai rinksis elektroninį jų variantą? Ar virtualus gyvenimas išstums pašnekesius prie keturių akių?
„Internetas – didžiulių pagundų vieta. Tai vieta, iš kurios iš tiesų kartais gali nesinorėti išeiti. Tačiau nemanau, kad daugumai žmonių virtualus gyvenimas pakeistų realų, – į mano paskutinį klausimą atsako psichoanalitikas. – Į tai galima laikinai įnikti kaip kartais įninkama į įvairius dalykus, bet internete išbūti ilgą laiką neįmanoma. Ilgai naršant, persisotinama ir natūraliai atsitraukiama. Jei ne, priežasčių reikėtų ieškoti ne internete, o savyje, savo gyvenime.“
Nelengva suvokti, kad kitiems paleistos strėlės galiausiai turėtų būti atsuktos į save. Savęs atvirai vertėtų paklausti, kodėl virtualus gyvenimas teikia daugiau pasitenkinimo negu realus? Kokie pralaimėjimai, koks nepasitenkinimas savimi skatina ir vėl rengti keršto akcijas prieš kitus? Kodėl virtualūs draugai svarbesni už realiuosius, kuriems gali žiūrėti į akis, matyti jų emocijas ir girdėti juoką? Sąžiningai atsakę į visus klausimus, laimėsite prieš save ir galbūt atrasite aukso vidurio proporcijas tarp virtualaus ir realaus bendravimo.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/interneto_karaliai_ir_elgetos
Nėra toli nuo mūsų - mažiau nei 1000 km, tad jei rengs antrą - gerai būtų sudalyvauti
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/pirmasis_euphoria_festivalis_ukrainoje
Praeitų metų balandžio pirmosios top pokštas ir BBC "atradimas" - skraidantys pingvinai Žiūrį ir praktiškai tiki tuo ką matai:
O vėliau pasižiūri kaip, pasinaudojant moderniomis technologijomis ir specialiaisiais efektai pasiekiamas toks įspūdis, kad praktiškai milijonai žmonių bene įtiki skraidančiais pingvinais Šaunu ir ne banalu.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/skraidantys_pingvinai_arba_balandzio_1-oji_moderniai
Pirmasis Lietuvos RopeJumping aukščio rekordo video!
Gal ne pats kokybiškiausias bet pats mieliausias, nes pirmasis video parodantis projekto ir rekordo esme. Vėliau manau sukursime kažką kokybiškesnio ir išsamesnio apie visą eigą - kelionę į Lenkiją, nepavykusius šuolius nuo kaminų, grįžimą į Lietuvą ir rekordą, pasiruošimą jam ir kitus niuansus
To be continued..
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/pirmasis_lietuvos_ropejumping_aukscio_rekordo_video
Patalpinta: 2009-04-28 | Peržiūrėta: 6368 | Komentarai: 3 | | Rekomenduoti draugui!
Lietuvos RJ rekordas
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/lietuvos_rj_rekordas
Patalpinta: 2009-04-27 | Peržiūrėta: 6547 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
Lietuvos Rope Jumping fanatikai rekordo sieks Lenkijoje
Šeštadienį vilniečiai šuolių su virve (Rope Jumping) virtuozai Lenkijoje sieks naujo Lietuvos rekordo. Bebaimiai tautiečiai ketina nušokti nuo aukšto fabriko kamino. Jei šuolis pavyks, jie ne tik kelis kartus viršys Lietuvoje pasiektą geriausią rezultatą, bet ir ženkliai priartės prie šio sporto pradininko užfiksuoto pasaulio rekordo.
"Jei mums pavyks įgyvendinti savo sumanymą - tai bus trečias rezultatas pagal šuolio ir laisvo kritimo aukštį pasaulyje, kai nušokama nuo dirbtinio, arba penktas - nuo gamtos objekto" !!, - portalui Ekstremalas.lt teigė "Vilnius Rope Jumping Team" komandos lyderis Arvydas Vasiliauskas.
Tomaszow Mazowiecki miestelio fabrikas Wistom apleistas jau keliolika metų. Lietuviai ketina šokti nuo 150 m aukščio fabriko kamino terasos. Nesusiklosčius palankioms aplinkybėms lietuviai ketina šokti bent nuo 110 m aukščio kamino terasos.
Aštuonių žmonių komanda, tarp jų dvi merginos, į Lenkiją išvyksta penktadienio vakare. Rope jumping fanatikai pasiims daugiau nei 300 kg svorio įrangos, bendras alpinizmui skirtų virvių ilgis sieks apie kilometrą!
"Pasirengti šuoliams mums prireiks apie 6 valandų, - rope jumping nariai itin kruopščiai rūpinasi saugumu, todėl apie 10 valandų užtruko įrangos parengimas Lietuvoje. - Kruopščius darbus atliksime dėl 6 sekundžių laisvo kritimo."
Aukščiausias pastatas, nuo kurio yra nušokę mūsų šalies rope jumping nariai, - apie 40 m aukščio Kauno "Respublikos" viešbutis.
Pasaulio šokinėjimo su virve rekordas priklauso 1998 m. lapkričio 28 d. žuvusiam šios ekstremalios sporto šakos pradininkui - Danui Osmanui. Po kalnus plikomis rankomis laipiojęs vyras nušoko nuo aukščiausio žmogaus rankomis sukurto objekto - 218 m aukščio "Forest Hill" tilto JAV ir aukščiausio gamtos kūrinio - 304 m aukščio skardžio.
Būtinai informuosime, kaip mūsų šuolininkams seksis Lenkijoje.
Dabar siūlome pasigėrėti rekordiniais ir kitais įspūdingais legendinio Dano Osmano šuoliais.:
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/lietuvos_rope_jumping_fanatikai_rekordo_sieks_lenkijoje
Patalpinta: 2009-04-23 | Peržiūrėta: 6835 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
„Blog'o“ rašymas tampa pelninga profesija
Šiandien Jungtinėse Amerikos Valstijose teisininko profesiją populiarumu vejasi... „bloggerio“ – tinklaraštininko darbas. Iš tinklaraščių rašymo pagrindines pajamas gauna jau daugiau žmonių nei už kompiuterių programuotojų ar gaisrininkų darbą, rašo vienas įtakingiausių verslo dienraščių „The Wall Street Journal“.
JAV Darbo rinkos statistikos biuro duomenimis, 555 tūkst. amerikiečių duonai užsidirba vilkėdami teisininko kostiumą, o 452 tūkst. – barškindami klaviatūrą ir publikuodami savo rašinius į tinklaraščius. Mažiau yra net programuotojų – jų JAV darbo rinkoje yra 394 tūkst.
Gaunantys atlyginimus tinklaraštininkai – nauja socialinė banga. Jų gretos per pastaruosius metus išaugo dramatiškai, „blogg‘inimas“ tapo svarbiu socialiniu ir kultūriniu judėjimu, kuriuo užsidegė daugybė žmonių, ir asmenų, darančių tai už pinigus, kiekis jau prilygsta 1 proc. visų Amerikos gyventojų.
Studijos, kuriomis remiasi straipsnio autoriai, nurodo, kad Amerikoje tinklaraštininkų jau daugiau nei 20 milijonų – ir 1,7 milijono už šį užsiėmimą gauna pajamas. Trečdaliui jų ši veikla – pagrindinis pajamų šaltinis.
Taigi beveik 2 milijonams amerikiečių mokama už žodį, publikaciją ar kiekvieną lankytoją.
Tai galėtų paversti Ameriką triukšmingiausių nuomonių šalimi žemėje. Informacijos amžius pagimdė daug naujų profesijų, bet tinklaraštininko galėtų būti ta, kuri turi didžiausią efektą kultūrai. Jei žurnalistus vadiname ketvirtąja valdžia, „blogg‘eriai“ nusipelnė tapti penktąja, rašo „The Wall Street Journal“.
Diskusijomis apie pažangią politiką ir naująsias technologijas prasidėję tinklaraščiai dabar apima motinystę, sveikatos apsaugą, menus, madą, odontologiją – bet kurią įsivaizduojamą gyvenimo sferą. Pradžioje buvęs keleto entuziastų hobis, dabar „blog‘as“ tampa didžiuliu verslu.
Vis mažiau informacijos tėkmės skiriama faktams, bet vis daugiau dėmesio tenka nuomonėms kurti. Nenutrūkstamas naujienų srautas virto nenutrūkstamu nuomonių srautu.
Demografiniu požiūriu, tinklaraštininkai yra nepaprastai išsilavinę žmonės: trys iš keturių baigė koledžą. Dauguma jų – baltaodžiai vyrai, turintys didesnes nei vidutinės pajamas. Vienas iš trijų jaunų žmonių rašo tinklaraštį, bet kol kas tik 2 proc. „blogg‘erių“ daro tai už gerus pinigus.
Kad per metus uždirbtum 75 tūkst. dolerių, per mėnesį tavo tinklaraštį turi aplankyti apie 100 tūkst. lankytojų. Tinklaraštininkas už gerą įrašą gali gauti nuo 75 iki 200 dolerių, o kai kurie dirba „tinklaraštininkais spaudai“ – jiems mokama už tai, kad savo tinklaraščiuose aprašytų tam tikrus produktus.
Šiuo metu tinklaraštininkai sako, kad yra nepaprastai patenkinti savo darbu. Bet kas nutiktų, jei jį prarastų? Kas mokės bedarbio pašalpą, jei „blog‘o“ lankytojai ims skaityti konkurento įrašus? Ar pagal įstatymus jie gali prilygti žurnalistams? Ar juos įmanoma paduoti į teismą? Ar yra kokios nors ribos jų nuomonių raiškai arba standartai, kuriems jie turi prilygti? Ar bus kam skųstis dėl klaidingą informaciją teikiančių „blog‘ų“ ar vidinių konfliktų? Naujausioji JAV profesija sukelia ne tik pasigėrėjimą, bet ir daugybę klausimų, į kuriuos verčiau kuo skubiau atsakyti.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/blog-o_rasymas_tampa_pelninga_profesija
Patalpinta: 2009-04-22 | Peržiūrėta: 6706 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
Taupymo vėjai - ir taikos misijose
Horizonte — dideli kalnai, o ant jų viršūnių — sniegas. Tai — vaizdas, kurį kaskart regi misiją Kosove atliekantys Lietuvos kariai. Tačiau netrukus šis peizažas jiems liks tik prisiminimuose — Lietuvos karių būrio misija čia nutraukiama. Taupymo vajus palietė ir taiką prižiūrinčius kariūnus. Kartu su paskutiniu tautiečių būriu praėjusią savaitę Kosove lankėsi ir „Ekstros“ žurnalistai.
Kosovas — karų nualinta šalis, kurioje jau matyti atsigavimo ženklai. Nors čia dar driekiasi narkotikų keliai, siaučia mafija, šalies gamta priverčia stabtelėti ir grožėtis. Toks yra kontrastų draskomas šis Balkanų kraštas.
Paskutiniai grįš vasarą
Praėjusią savaitę į Kosovą atskrido paskutinis — dvidešimtasis Lietuvos karių būrys. Dėl mažėjančio gynybos biudžeto Lietuva savo karių būrio į Balkanų regioną daugiau nebesiųs. Mūsų šalies kariškiai iš Kosovo namo ketina grįžti vasarą.
Kosove vietoj kelių dešimčių Lietuvos karių bus vos penki kariuomenės instruktoriai — jie mokys šios šalies karius.
Pernai nepriklausomybę paskelbusiame Kosove formuojasi šalies karinės pajėgos. Karybos žinių Kosovo kariai semsis ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių karininkų.
Be to, jiems pasiūlyta atvažiuoti mokytis į Vilnių ir baigti kursus Karo akademijoje.
Misija Kosove mažinama ne tik dėl mažėjančio gynybos biudžeto, bet ir todėl, kad Lietuva siekia išlaikyti savo karinius įsipareigojimus Afganistane. Todėl kitas karštasis taškas — Afganistanas — Lietuvai buvo ir liks prioritetinis.
Iš Afganistano dar nesitrauksime
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Aganistaną palygino su negaluojančiu ligoniu, kurį palikti be priežiūros būtų per daug rizikinga.
„Sunkus ligonis, turintis galimybių išgyti, šiandien dar yra reanimacijoje. Atimti iš jo deguonį, dirbtinį maitinimą būtų nusikaltimas, jis mirtų.
Tačiau po kelerių metų galbūt tas ligonis galės persikelti į normalią palatą ir stotis ant savo kojų“, — neseniai yra sakiusi ministrė, kalbėdama apie Goro provinciją.
KAM iš savo biudžeto finansuoja karinę misiją Gore, kur Lietuva vadovauja provincijos atkūrimo grupei (PAG). Anot ministrės, šios misijos finansavimas nemažinamas: „Afganistaną laikome prioritetu, galų gale tai yra mūsų karių saugumo reikalas“.
Tuo tarpu civiliniai projektai — aprūpinimas elektros energija, talibų iškirsto parko atsodinimas, mokyklų ir namų statyba Afganistane finansuojami iš Užsienio reikalų ministerijos biudžeto. Pasak krašto apsaugos ministrės, šie projektai yra svarbūs — reikia, kad žmonės matytų pažangą pačioje Goro provincijoje, jiems reikia bent minimalių dalykų: asfaltuotos gatvės provincijos sostinėje Čagčarane, ligoninės skyriaus, kuriame būtų vanduo ir panašiai.
Kadangi šiemet Afganistane rengiami prezidento rinkimai, Lietuva planuoja padidinti savo karių skaičių provincijos atkūrimo grupėje. Norint garantuoti saugumą rinkimų laikotarpiu, vasarą ketinama papildomai nusiųsti 20—26 karius. Jie Gore liktų iki rinkimų pabaigos.
Kosovas primena praeities Lietuvą
NATO vadovaujamoje karinėje misijoje Kosove (KFOR) Lietuva dalyvauja jau dešimt metų. Nuo 1999-ųjų čia yra tarnavę per 900 Lietuvos karių.
Lietuviai, taip pat kitų šalių kariai, įsitikinę, kad saugumo padėtis misijos rajone Kosove yra stabili, ir tai pasiekta dėl NATO pajėgų.
Šiuo metu didžiausi vietiniai iššūkiai saugumui — prasta ekonominė padėtis, nusikalstamumas ir ypač — kontrabanda.
Lietuvai atsisakius siųsti būrius į Kosovą, kas mėnesį bus sutaupyta ketvirtis milijono litų — tiek kainuoja Kosove išlaikyti tokį būrį. Smaugia ir pasirengimo misijai išlaidos — parengti karius šiai tarnybai irgi reikia lėšų. Ketinimą mažinti pajėgas Kosove yra pareiškusi ir Ispanija. Artimiausiu metu iš Kosovo ketinama išvesti per 600 Ispanijos karių. Kitos NATO pajėgos misiją tęs.
Lietuvos karių būrys dislokuotas bazėje „Camp Bondsteel“, netoli Uroševaco (Ferizajaus) miesto Kosovo rytuose. Tai yra pagrindinė JAV karinė bazė Kosove. Nuo sostinės Prištinos, kur ir yra oro uostas, iki šios bazės — maždaug valanda kelio automobiliu. Keliai primena prieš kelerius metus buvusius Lenkijoje. Magistraliniai keliai — siauri ir nesutvarkyti.
Pro langus visur matyti šiukšlynai — vienas greta kito. Netoliese — jau naujos statybos pastatai. Kontrastai Kosovo apylinkėse bemaž labiausiai krinta į akis.
Kosovas šiek tiek primena Lietuvą 1993—1994 metais. Kai kūrėsi nepriklausoma mūsų valstybė, šalyje atsirado pirmųjų turtuolių ir vargšų: vienoje pusėje — prabangūs nauji statiniai, kitoje — seni nameliai. Šalyje siaučia ir savo taisykles diktuojanti mafija.
Visa tai Lietuvoje — jau praeitis, tačiau tokį etapą dabar išgyvena Kosovo žmonės. Dauguma jų — albanai. Pats Kosovas yra musulmoniška šalis — didžiąją gyventojų dalį čia sudaro musulmonai.
Karinė bazė — atskiras miestas
Maždaug po valandos pasiekėme karinę bazę. 360 tūkstančių kvadratinių metrų teritorija iš karto nustebino dydžiu.
Tai — miestas mieste. Pati bazė kruopščiai saugoma karių. Be specialių leidimų kojos čia įkelti negali joks prašalaitis.
Karinėje bazėje įrengti konteinerinio tipo nameliai — laikinieji karių namai. Kur gyvena Lietuvos kariai, rasti nesunku — prie kiekvieno namelių bloko iškabintos šalies vėliavos. Teritorijoje yra parduotuvės, bažnyčia, sporto salės, biliardo stalai, kino teatras, valgyklos. Kitaip tariant, viskas, ko reikia įprastam gyvenimui: darbui ir poilsiui. Jei aplinkui nezuitų ginkluoti kariai, galėtum pamanyti, kad esi keistos architektūros miestelyje. Patys kariai juokauja, kad jei nesitreniruotų, į namus tektų grįžti su nemenku antsvoriu. Mat maistas čia — ir įvairus, ir gausus. Beje, prie kiekvieno patiekalo nurodomas kalorijų skaičius.
Valgykloje kariai gali rinktis iš kelių patiekalų — atskirai įrengti karštojo maisto, salotų, deserto barai. Lentynose sustatytas nealkoholinis vynas ir alus.
„Bazėje — sausasis įstatymas ir apie alkoholį negali būti kalbos“, — mus tikino čia misiją atliekantys lietuviai.
Saugo Makedonijos sieną
Šnekučiuodamiesi išvydome atžingsniuojančius karius — bemaž visi jie susirinko į pagrindinę bazės aikštę. Kariai aikštę vadina „prie vėliavų“ — šioje vietoje plevėsuoja visų misijoje dalyvaujančių šalių vėliavos.
Čia vyko Lietuvos karių būrio pasikeitimo ceremonija — būrys KFOR-19 savo misiją baigė, o KFOR-20 pradėjo.
Pasibaigus Lietuvos būrių pasikeitimo ceremonijai, po rankos paspaudimo, kalbų ir vienų kitiems žeriamų padėkų kariai pakvietė mus pasivažinėti po apylinkes. Per taikos palaikymo misiją lietuviai budi KFOR kontrolės poste prie sienos su Makedonija, patruliuoja, vykdo kitas užduotis.
Budėdami pasienyje lietuviai tikrina, kad per specialiai tik kariniam transportui skirtą pervažiavimo punktą nevažinėtų kiti automobiliai: ties Kosovo siena su Makedonija yra trys punktai. Vienu keliu važiuoja karinis transportas, kitu — lengvieji automobiliai, trečiu — vilkikai.
Dar viena lietuvių užduotis — patruliuoti apylinkėse. Karinis visureigis lengvai kopė kalnuotomis vietovėmis. Tačiau išlipti ir vaikštinėti leidžiama ne visur. Mat nuo karinių konfliktų laikų čia likę minų laukai. Kosove dirba amerikiečių išminuotojai.
„Lietuviai išminuotojai tarnybą atlieka Afganistane, o Kosovo išminavimo darbai — amerikiečių rankose“, — paaiškino lydintys lietuviai.
Paprastai po vietoves važinėja du lietuvių karių automobiliai. Kariai — ginkluoti, tačiau, skirtingai nuo tarnybos Afganistane, čia nuotaikos kitokios: nėra šalmų ir neperšaunamųjų liemenių.
Tarpusavyje jie bendrauja radijo ryšiu. „Atsargiai, priekyje — automobilis. Atsargiai, dešinėje — karvė“, — tokie įspėjimai siauruose kalnų keliuose skamba gana dažnai.
Vietiniai vaikai pravažiuojantiems lietuviams nuolat moja rankomis. Palankiai lietuvius sutinka ir šio krašto gyventojai.
Dabar lietuvių patrulis yra labiau prevencinis: nebetenka atlikti jokių kratų, tikrinti įtartinų asmenų.
Lietuvos kariai dalyvauja šiose misijose:
Lietuvos vadovaujamoje provincijos atkūrimo grupės (PAG) misijoje Afganistano Goro provincijoje (nuo 2005 m. birželio mėn.).
Pagrindinė PAG užduotis — padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, garantuoti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti. PAG — NATO Tarptautinėms saugumo paramos pajėgoms priklausanti Lietuvos vadovaujama bendra civilinė ir karinė misija.
NATO ISAF operacijoje Afganistano pietuose. Čia dislokuotas Lietuvos specialiųjų pajėgų karių būrys (nuo 2007 m.). Dar beveik 10 Lietuvos karių tarnauja ISAF pajėgų centriniame ir regioniniuose štabuose.
NATO mokymo misijoje Irake dalyvauja keturi Lietuvos kariai (nuo 2005 m.).
Jungtinių Tautų karinėje stebėjimo misijoje Gruzijoje yra du karininkai (nuo 2007 m.).
Nuo 2004 m. Lietuva dalyvauja ir ES vadovaujamoje operacijoje „Althea“ Bosnijoje ir Hercegovinoje. NATO Kosovo pajėgose (KFOR) dalyvauja būrys Lietuvos karių. Planuojama mažinti Lietuvos karių dalyvavimą KFOR — būrį išvesti šių metų vasarą.
Misijas išlaikyti kainuoja
Terorizmas neturi sienų. Narkotikai visame pasaulyje turi vienodą vardą. Pasaulis — per mažas, kad būtų galima atsiriboti nuo kitų šalių.
Tokius teiginius tenka išgirsti tuomet, kai kalbama apie Lietuvos karių misijas karštuosiuose pasaulio taškuose, ypač — Afganistane.
Europos Sąjunga 2007—2010 metais numatė Afganistanui skirti 610 milijonų eurų. Be to, dar apie 100 milijonų eurų atiteks humanitarinei pagalbai.
Lietuva nuo 2005-ųjų kasmet Afganistanui skiria keletą milijonų litų. Tuo tarpu vien JAV 2007 metais Afganistanui skyrė 10 milijardų JAV dolerių.
Lietuva į NATO vadovaujamą misiją Kosove įsitraukė 1999 m. Tai buvo viena svarbiausių ir didžiausių NATO vykdomų operacijų: joje dalyvavo per 60 tūkst. kariškių.
Lietuva, kaip NATO partnerė, tuo metu dar tik siekianti visateisės narystės šioje organizacijoje, nusprendė su savo karinėmis pajėgomis prisidėti prie šios operacijos.
Misijoje Kosove Lietuvos kariai įgijo praktinės dalyvavimo tarptautinėse operacijose patirties, galimybę mokytis veikti kartu su sąjungininkių pajėgomis.
Kosovas yra svarbi ir neatsiejama viso Vakarų Balkanų regiono dalis. Šio regiono valstybės siekia visateisės narystės NATO ir ES.
Kosovas 2008 m. vasario 17 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, kuri Kosovą laiko savo dalimi, ir priėmė Kosovo nepriklausomybės deklaraciją.
2008 m. gegužės 6 d. Lietuvos Seimas pripažino Kosovo nepriklausomybę. 2008 m. birželio 15 d. įsigaliojo naujoji Kosovo konstitucija pagal kurią šalies vyriausybė paskelbė perimanti didžiąją dalį įgaliojimų, kuriuos iki tol teritorijoje turėjo Jungtinės Tautos.
Kosovo nepriklausomybę pripažino JAV ir daugelis ES valstybių. Iš viso šalies nepriklausomybę yra pripažinusios 56 šalys. Tarp jų yra 22 ES ir 21 NATO narė, artimiausios Lietuvos kaimynės Latvija, Lenkija, Estija, Skandinavijos valstybės.
Kosovo saugumo situacija gana rami, nors gruodžio 29—sausio 3 d. vyko etniniai susirėmimai Mitrovicoje (šalies šiaurėje).
90 proc. šalies gyventojų yra albanai, 10 proc. — serbai.
Grįžusius patikrina šunys
Iš Kosovo į Lietuvą parskridusius karius — KFOR-19 būrį Zoknių kariniame oro uoste pasitiko ne tik pasiilgę artimieji.
Pirmasis ne tik karių, bet ir visų lėktuve buvusių civilinių susitikimas — su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais ir jų tarnybiniais šunimis.
Dresuoti keturkojai apuostė iš Kosovo atgabentą bagažą ir patikrino, ar iš šios šalies į Lietuvą neatkeliavo narkotikų.
Foto: Vidmantas Balkūnas
Tekstas: Jurgita Činkienė
Video: Lukas Pileckas
lRytas.lt / Videonaujienos lRytas.lt
Tekstas: Jurgita Činkienė
Video: Lukas Pileckas
lRytas.lt / Videonaujienos lRytas.lt
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/taupymo_vejai_-_ir_taikos_misijose
Patalpinta: 2009-04-21 | Peržiūrėta: 8617 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
Nauja laipiojimo įranga
Šiandien radau laiko išsipakuoti ir apsižiūrėti nemažai naujos ir senos uolų / pastatų laipiojimo / šokinėjimo su virve įrangos
Tai toli gražu ne viskas, nes dalies senesnės įrangos tiesiog... nerandu Ar kam paskolinau ar dar kur nukišau prieš misiją bandau prisiminti O čia - naujausia ir žinoma geriausia / brangiausia įranga kurią įsigijau per pastaruosius porą mėnesių internetu iš Anglijos ar Amerikos parduotuvių, per pažįstamus Lietuvoje tiesiai iš "Petzl" ir t.t.Jau tik po bene savaitės mūsų laukia RJ projektas Lenkijoje, o vėliau planuose panaudoti tą įrangą ir patirtį pagaliau gal kur į Tatrus išvažiavus ar kokiuose urvuose, speleo kelionėje..
Planų daug. Kaip visad. Gailą, kad tik gyvenimas jiems visiems įgyvendinti per trumpas P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/nauja_laipiojimo_iranga
Patalpinta: 2009-04-15 | Peržiūrėta: 7370 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
Ar žinojai, kad radijui prireikė 38 metų pasiekti 50 milijonų klausytojų?
Ar žinojai, kad televizijai prireikė 13 metų pasiekti 50 milijonų žiūrovų?
Ar žinojai, kad internetui prireikė 4 metų, pasiekti 50 milijonų vartotojų?
Ar žinojai, kad Facebook prireikė 2 metų pasiekti 50 milijonų vartotojų?
Pastaruoju metu daug tinklaraštininkų agituoja pereiti iš, tarkim, Lietuvoje mylimiausio ir tuo pat metu nekenčiamiausio portalo One.lt į FaceBook
Paagituosiu ir aš Nors FaceBook nėra man jokia naujiena, ten bent porą metų jau registruotas, tad negaliu krykštauti šviežiais atradimo džiaugsmais. Tačiau kaip tik pasistengsiu pateikti subrandintų faktų ir įvertinimų, kurie galbūt padės Jums pasirinkti teisingai
Anksčiau ne tiek daug naudojausi FaceBook galimybėmis, tiesiog buvau registruotas kaip ir kituose socialiniuose tinkluose, nes esu va toks socialus žmogus
ir manau, kad "jei tavęs nėra internete, tavęs nėra visai" O dabar naudoju šį portalą vis daugiau ir daugiau, jis tampa pagrindine draugus, veiklas ir projektus jungiančia priemone, todėl su laiku baigiu ten galutinai "persikraustyti" ir dar kitus tempiuosi paskui O-ne.lt naudojausi nuo kokių 2001 metų vien todėl, kad kažkada buvo 10 nemokamų sms
Paštu niekad ten nesinaudojau, nes net toje "senovėje" jau webmail.delfi.lt ar HotMail siūlė kur kas kokybiškesnį nemokamą servisą. O dingus tiems nemokamiems sms, dingau ir aš iš one.lt - kokiais 2005 metais išsitryniau anketą. Vėliau, 2007 metais vėl užsiregistravau... dėl galimybės susisiekti su menkai prakutusiais internete pažįstamais, kurie nesinaudojo Skype, Frype ir pan, o kažkodėl "socialinosi" one.lt užgimusioje "draugų" terpėje Nuo pat pradžių bene viskas one.lt "drauguose" pasirodė dideliu sh... Fake anketos, vaikigalių kalba, plikiavimas vardan populiarumo ir t.t. Žodžiu, žemiausias socialinio bendravimo ir pop`so lygis
Na, bet kaip kai kurie draugai sako, nebūtina juk prasidėt su tais priedurniais aplinkiniais Užteko parašyti ar gauti kelias žinutes reikiamiems žmonėms, sudalyvauti keliose teminėse "diskusijose" (nors tų purvynų liežuvis nesiverčia vadinti diskusijų forumais... ).One turėjau bene 200 "draugų", kuriuos pažinojau realiai ir retomis išimtinis tik virtualiai, mano dedamos foto buvo gerai vertinamos, menkai pažįstami žmonės mane "sveikindavo" su gimtadieniu ir t.t. Tai kame bėda? Kodėl visi "bėgu" į FaceBook?
Gal dėl to - http://www.cha.lt/2008/01/02/faktai_apie_onelt.html ?
O gal šiaip neapsikenčia vien buvimo "greta" visų tų one`inių "gyventojų", kurių vardai "Kyshkutis 69", iš miesto "Tavo lova" ir kurių svarbiausi gyvenimo interesai yra "30 y 30" ir "Parashyk zjuiki y forumiuką ;~*~~~**~~" O kuo geriau FaceBook`as? Tarkim... viskuo
Pirmiausia, tai realus socialinių tinklų junginys, kuriame visi patogiai vienijasi ir bendrauja pagal savo universitetus, miestus, darbovietes ar klubus, pomėgius. Antra, ir kas labai man asmeniškai patiko, kad normalūs žmonės FaceBook`e yra SAVIMI ir juos galima pažinti iš foto, iš pavardės! O tai didelis pliusas mano akims, nes daug kartų esu minėjęs kaip nemėgstu to internetinio apsimetinėjimo ir kaukių Trečia, FaceBook viskas nemokama
Bent kol kas. O jei kada taps mokama - mokėsiu. Nes už gerą servisą (kaip tarkim Google Inc produktus ir technologijas) negaila kelių ar keliolikos $... Kol o-ne.lt vaikigaliai krauna milijonus savininkams už BET KĄ - nori įsidėt foto, siųsk sms, nori siųst dovanėlių draugams, mokėk, nori būti gražus ar populiarus , mokėk Tai... šlykštu... Tuo tarpu FaceBook galite turėti ištisus fotokatalogus ir talpinti daug asmeninių ar kažkokios veiklos, renginių nuotraukų, įkelti ar iš, tarkim, YouTube prijungti video siužetus, dalintis su draugais įdomiomis ir naudingomis nuorodomis, kurti pomėgių ar kažkokių veiklų, daiktų fanų grupes, renginių informacinius puslapius ir t.t. Nežinau, gal sunku suprasti apie ką aš čia, kas tai ir kuo tai geriau kol nepabandėte
Tačiau jei Jūsų interesai platesni nei vien įsidėti gašlią foto vardan "30 y 30" , mėgstate gauti ar Jums reikia skleisti info apie kažkokius projektus, idėjas, vienyti draugus įvykiams ir renginiams, o jiems įvykus - patogiai ir greitai pasidalinti vaizdo medžiaga, diskusijomis ir komentarais, FaceBook kaip tik Jums Apleisdamas one.lt, brukštelėjau trumpą žinutę visiems savo pažįstamiems, kad kiečiu į FB
Apie 10 atėjo tad galiu didžiuotis nuveiktu propagandiniu darbu. Po šios publikacijos manau ateis dar kažkas Tad jei mane pažįstate vardu ir pavarde, veidu o ne iš apkalbų ir prietarų, tuomet prisijungę prie FB lengvai rasite ir kvieskite draugauti, mielai pasveikinsiu tapus normaliausios šiai dienai bendruomenės internete nariu O jei dar būsite "išsigelbėję" iš o-ne, pasveikinsiu dvigubai P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/facebook
Patalpinta: 2009-04-06 | Peržiūrėta: 9892 | Komentarai: 8 | | Rekomenduoti draugui!
Interneto karaliai ir elgetos
Ką bendra turi legendinis Odisėjas, apsimetęs elgeta, ir šiuolaikiniai internautai, besidangstantys kaukėmis ir slapyvardžiais?
Pasibaigus Trojos karui Odisėjo kelionė namo, turbūt prisimenate, truko dešimtį metų. Po daugybės tekusių sunkių išbandymų jis pagaliau grįžo. Tačiau tai dar nebuvo laiminga pabaiga. Grįžęs Odisėjas, padedamas Atėnės, apsimeta elgeta ir pasiprašo prieglobsčio pas vieną iš savo tarnų. Kodėl verčiu prisiminti šį literatūros šedevrą? Todėl, kad VIII amžiuje prieš mūsų erą Homero sukurta epinė poema „Odisėja“ tik dar labiau paryškina įvairiais laikais gyvenančių žmonių panašumus – nuslėpti savo tapatybę dėl įvairiausių priežasčių buvo būdinga visais laikais, tik technologijos ir motyvai skyrėsi.
Psichologijos veidrodis
Tiriant šiandienos reiškinius, pažvelgti į tolimą tolimą žmonijos praeitį visada pravartu. Šį kartą tai padaryti paakino Tomas Kajokas, medicinos daktaras, psichoanalitikas psichoterapeutas, privačios Vilniaus toksikologijos klinikos gydytojas toksikologas, laisvalaikiu besidomintis tuo, kas vyksta lietuviškoje interneto erdvėje ir renkantis medžiagą būsimiems psichoanalitiniams apibendrinimams.
Daugelis žmonių, rašančių savo tinklaraščius ir dalyvaujančių diskusijose, yra nežinomi ar žinomi tik artimiausiam draugų dienoraštininkų būriui dėl to, kad slepiasi už šešėlių, kaukių, slapyvardžių. Viduramžiais ar dar ankstesniais laikais žmonės taip pat mėgdavo keisti savo tapatybę – kai kas važiuodavo iš miesto į miestą ir prisistatydavo kita pavarde, galėdavo atkeliauti nežinia iš kur ir apie save pasakoti ką panorėję, karaliai persirengdavo elgetomis ir eidavo į gatves norėdami sužinoti, kuo gyvena miestiečiai, ką jie kalba apie karaliaus valdžią, kokios nuotaikos vyrauja.
„Dabar toks metas, kai pagal asmens kodą apie žmogų galima sužinoti beveik viską – ir ne tik apie jį, bet ir apie artimuosius. Žmogus nebeturi jokios paslapties. Gyvenimas po didinamuoju stiklu psichologiškai kartais labai išvargina, – įsitikinęs p. Kajokas. – Tinklaraštininkai atspindi labai seną tradiciją – pasislėpti už kaukės, tapti nežinomam ir pakeitus tapatybę stebėti gyvenimą, žmones ir įvykius. Todėl negalima teigti, kad noras dangstytis kaukėmis atsirado kompiuterių amžiuje. Tinklaraščiai yra tokia vieta, kokią mes su nostalgija anuomet žinodavome esant Londone – apie parką, kuriame kas panorėjęs galėjo laisvai reikšti savo asmeninę nuomonę arba užrašyti ir pakabinti popieriaus lapą su savo mintimis. Dabar tokia vieta yra internetas.“
Internetas labai įvairus ir jame rašantys žmonės taip pat, todėl p. Kajokas nerizikuotų vertindamas šį reiškinį visko krauti į vieną pintinę. Internete galima rasti visą žmogiškosios psichologijos spektrą: dalis jų – neurotiškos asmenybės, žmonės, kamuojami įvairiausių vidinių konfliktų, turintys psichologinių bėdų, tačiau didelė dalis dėl įvairiausių priežasčių siekia vienintelio tikslo: dangstantis kauke, slapyvardžiu, inkognito, reikšti tikrąją savo nuomonę. Tai gali būti aktualu aukštiems pareigūnams, diplomatinių tarnybų atstovams, suvaržytiems įvairių protokolo taisyklių, normų. Slapyvardis tokiems asmenims suteikia galimybę pareikšti kitokią nuomonę, negu žmogus privalėtų kalbėti paisydamas savo pareigų. Internetinis slapyvardis gali būti reikalingas tada, kai realiame pasaulyje tenka riboti savo nuomonės reiškimą. Slapyvardžiai, kaukės, kurios padeda slėptis, psichoanalitiko teigimu, išduoda žmogaus norą būti kuo nors, turėti panašių savybių, priskiriamų kaukei, kuria jis dangstosi.
Jei žmonės vienijasi apie kokią nors politinę, pilietinę idėją, jiems visiems patinka šunys arba tatuiruotės, nieko bloga čia nėra, – sutariame su pašnekovu. Kompiuteriai, kaip ir kitos naujosios technologijos, padeda greitai, beveik tą pačią sekundę, apsikeisti svarbia informacija, sužinoti kitų nuomonę ir dėl to daugybei žmonių toks bendravimas priimtinas, juk atsakymo sulauki po kelių akimirkų.
Interneto ekshibicionistai
Internetas – puiki terpė psichologiniam ekshibicionizmui vešėti. „Kai kurie komentatoriai dalyvauja visuose įmanomuose forumuose, tinklaraščiuose ir visur palieka savo falinį pėdsaką, – tokia p. Kajoko stebėjimų išvada. – Dažniausiai tai vyrai. Jų komentarai visada su seksualine potekste – jie vartoja necenzūrinius žodžius, kartais tiesmukai, kartais kiek pridengia, įžeidinėja. Jų kalbose vyrauja truputį iškrypėliška nuotaika. Būdinga tai, kad tie patys komentarai kartojasi visose svetainėse. Toks žmogus siekia parodyti visur vis tą patį „daiktą“, nes nieko daugiau negali pasakyti, jokių argumentų neturi.“
Internetiniai ekshibicionistai gali būti iš tiesų intelektualūs, protingi ar bent jau sudaryti tokių žmonių įspūdį. „Kolekcionuoju jų pasisakymus ir matau tai, kas akivaizdu, – jie apsiskaitę, išmano istoriją, domisi politika, bet kažkuriuo momentu vis tiek pademonstruoja savo seksualinę neapykantą ar seksualinę lyg ir potenciją“, – pažymi medikas. Psichologiniai ekshibicionistai labai užgaulūs. Kai kurie iš jų nuolat rašo komentarus kitais slapyvardžiais ir taip sudaro įspūdį neva koks nors reiškinys yra paplitęs. Vienas interneto komentatorius, kurį psichoanalitikas stebi pagal IP adresą, įvairiuose portaluose yra pasireiškęs 400 kartų. Jis yra visiškas anonimas. Savo komentarus deda į skirtingas svetaines. Toks tiražavimas ir yra organas, kurį jis visiems rodo. Jo komentaruose dažnai rasi paniekinamą žodį „pydaras“. Būdinga, kad tokie žmonės yra homofobiškų pažiūrų. Psichologinį pasitenkinimą ir malonumą jie taip pat jaučia bei provokuoja ir kitus taip pat elgtis – parodyti, ką turį. Tokie žmonės ir patys suvokia, kad elgiasi ne visai gerai. Jų gyvenime įvykus kokiems nors pozityviems dalykams, išsisprendus vidinėms problemoms, jie gali tuo nebeužsiimti ir išnykti iš komentatorių rato.
Visi puikiai žinome – internete labai daug neapykantos. Kodėl dauguma komentarų dergiantys kitą? Psichoterapeuto stebėjimų rezultatai leidžia teigti, kad kitus dažniausiai nuolat plūsta tie patys žmonės. Jie neturi vieno priešo, o puola visus – nuo politikų iki žmogžudžių. Šie žmonės kažkokią savyje slypinčią neapykantą arba savo santykį su visuomene demonstruoja kiekviena proga. Anksčiau, kai nebūdavo interneto, visokių užrašų atsirasdavo ant tualetų sienų – dabar šie rašinėtojai persikėlė į internetą. „Bjauriai rašančiųjų nėra tiek daug, kaip gali pasirodyti, bet jų bjaurastis skleidžiama aktyviai ir sudaro gausos įspūdį. Nuolat tai daro keli šimtai, na, gal vienas kitas tūkstantis, bet tikrai ne visa Lietuva“, – į kritiką reaguoti blaiviai siūlo p. Kajokas.
Tikrasis agresyvumas dažniausiai liejamas nepasirašant jokiu nuolatiniu slapyvardžiu ar vardu. Dažniausiai neapykanta neargumentuojama, ji tiesiog išspjaunama, išmetama. Taip patenkinamas komentatoriaus poreikis pasitaškyti savo viduje susikaupusiais purvais. Dalis žmonių geriau jaučiasi tada, kai mušasi. Jie stengiasi išprovokuoti kokią nors paties kritikos taikinio, pavyzdžiui, straipsnio autoriaus, reakciją. Jie laukia, kad įžeidimas paveiks. Kartais vieni komentatoriai ima puldinėti kitus, lygiai su tokiu pat įniršiu, su kokiu kritikavo straipsnio autorių. „Įžeidaus, argumentais nepagrįsto kritiško komentaro tikslas yra sukelti kokias nors neigiamas pasekmes tam, kuris įžeidinėjamas arba neargumentuotai puolamas, – net neabejoja gydytojas. – Tai yra lyg atpildo akcija, noras už ką nors atkeršyti – labai dažnai ne už blogus, o kaip tik už gerus darbus, už talentą. Žmonės, kurie linkę elgtis asocialiai, nesvarbu – gatvėje ar internete, – siekia destrukcijos.“
Argumentuotai suformuluotas nepasitenkinimas, konstruktyvi kritika ir tokia pat reakcija į ją gimdo pozityvius veiksmus – galbūt atsakomąjį straipsnį, kuriame analizuojama ir kita problemos pusė, galbūt inicijuojama kokia pagalbos akcija, argumentuotos pastabos protingam žmogui padeda tobulėti, žinoma, jei kritikuotojo toks tikslas, o ne puolimas dėl puolimo.
Vienareikšmiškai pasakyti, kad aktyvus gyvenimas internete yra geras ar blogas reiškinys, negalima. Internetas atveria naujų pažinčių vartus, virtualiai susitinka žmonės, kurie gyvenime niekada negalėtų to padaryti, tai padeda rasti bendraminčių siauroje profesinėje srityje, įsijungti į bendruomenę, kurioje visada gali gauti atsakymą, palaikymą. Kai kam internetas – vienintelis langas į gyvenimą, pavyzdžiui, neįgaliems žmonėms. Namie vaikus auginančios mamos keičiasi joms labai svarbia informacija ir tai yra puikios internetinės bendruomenės pavyzdys.
„Daliai žmonių, jaučiančių socialinę baimę, internetas tarsi padeda paskraidyti lėktuvu neįlipus į lėktuvą, – vaizdingai apibūdina p. Kajokas. – Vis dėlto intensyvus gyvenimas virtualybėje gali būti požymis ir to, kad gyvenime stinga tikrų vertingų kontaktų. Jei būtų kitaip, tiesiog netektų tiek daug laiko leisti prie kompiuterio. Jei žmogus dienų dienomis nesitraukia nuo ekrano, tai gali reikšti, kad jo gyvenime yra vienokia ar kitokia krizė. Kodėl šios durys pasidarė geresnės už tas, kurios atsidaro į gatvę?“
Visai neseniai svarstėme – ar televizija nukonkuruos kino teatrus? Nenukonkuravo. Kino salės pilnos žiūrovų. Svarstoma, ar popierines knygas pakeis elektroninės? Ar vietoj popierinių laikraščių skaitytojai rinksis elektroninį jų variantą? Ar virtualus gyvenimas išstums pašnekesius prie keturių akių?
„Internetas – didžiulių pagundų vieta. Tai vieta, iš kurios iš tiesų kartais gali nesinorėti išeiti. Tačiau nemanau, kad daugumai žmonių virtualus gyvenimas pakeistų realų, – į mano paskutinį klausimą atsako psichoanalitikas. – Į tai galima laikinai įnikti kaip kartais įninkama į įvairius dalykus, bet internete išbūti ilgą laiką neįmanoma. Ilgai naršant, persisotinama ir natūraliai atsitraukiama. Jei ne, priežasčių reikėtų ieškoti ne internete, o savyje, savo gyvenime.“
Nelengva suvokti, kad kitiems paleistos strėlės galiausiai turėtų būti atsuktos į save. Savęs atvirai vertėtų paklausti, kodėl virtualus gyvenimas teikia daugiau pasitenkinimo negu realus? Kokie pralaimėjimai, koks nepasitenkinimas savimi skatina ir vėl rengti keršto akcijas prieš kitus? Kodėl virtualūs draugai svarbesni už realiuosius, kuriems gali žiūrėti į akis, matyti jų emocijas ir girdėti juoką? Sąžiningai atsakę į visus klausimus, laimėsite prieš save ir galbūt atrasite aukso vidurio proporcijas tarp virtualaus ir realaus bendravimo.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/interneto_karaliai_ir_elgetos
Patalpinta: 2009-04-05 | Peržiūrėta: 9460 | Komentarų nėra | | Rekomenduoti draugui!
Pirmasis Euphoria festivalis Ukrainoje
Nėra toli nuo mūsų - mažiau nei 1000 km, tad jei rengs antrą - gerai būtų sudalyvauti
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/pirmasis_euphoria_festivalis_ukrainoje
Patalpinta: 2009-04-04 | Peržiūrėta: 9470 | Komentarai: 2 | | Rekomenduoti draugui!
Skraidantys pingvinai arba Balandžio 1-oji moderniai
Praeitų metų balandžio pirmosios top pokštas ir BBC "atradimas" - skraidantys pingvinai
Žiūrį ir praktiškai tiki tuo ką matai:O vėliau pasižiūri kaip, pasinaudojant moderniomis technologijomis ir specialiaisiais efektai pasiekiamas toks įspūdis, kad praktiškai milijonai žmonių bene įtiki skraidančiais pingvinais
Šaunu ir ne banalu.P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/04/skraidantys_pingvinai_arba_balandzio_1-oji_moderniai
Patalpinta: 2009-04-01 | Peržiūrėta: 8823 | Komentarai: 1 | | Rekomenduoti draugui!
Informacija priklauso visiems! Galite laisvai kopijuoti, naudoti ir platinti ;) CC0 2004 - 2009 Soldier.lt
Dainius Pilypas aka "Soldier" | Kas turi informaciją, tas valdo situaciją! | HostIN.lt :: Pigus ir patikimas hostingas!
Elements of Life :: Mokslas, Tėvynė, Idėja, Draugai, Pomėgiai, Tarnyba, Karyba, Kelionės, Nuotykiai, Adrenalinas, Parašiutizmas, Alpinizmas, Nardymas, Istorija, Archeologija, Politika, Verslas, Muzika, Fotografija, Jumoras, Logika, Kolekcionavimas, Web dizainas, Programavimas ir dar daug daugiau!