January 2009 ra archyvas
Motosafaris Hurgadoje
Paskutinio ryto prieš baigiant atostogas ir grįžtant į Lietuvą taip pat veltui nepramiegojome - kėlėmės 4.50 ir 5.20 jau užmiestyje sėdomės ant keturračių motociklų ir leidomės į kelione "dykuma"
Pirmi 20 km lėkimo nemažu greičiu bene aklinoje tamsoje ir toks visiška bekelia kėlė šiek tiek šiurpą

Na ok ok, šiurpą realiai kėlė ryto žvarba greičiausia

Pravažiavus apie 30 km pasiekėme priekalnes kur tarp kalvų mažiau vėjuota, o ir brėkšti rytas pradėjo, atsibudome, tad pradėjome jausti malonumą iš šios paskutinės "avantiuros"
Mus vedęs gidas sakė, kad čia vienintelis medis savarankiškai sugebantis išgyventi nemažoje dykvietėje aplink. Žavu
O čia nusifotkinom prie totalaus kičo - a la tikro beduino kaimo

Mes tai individualiame safaryje, tad važiuojam ir veikiam ką norim, bet kai vargšai paprasti turistai po kelių valandų bus didelėmis grupėmis su analogiškais keturračiais "safarinsis", tai jie bus vedami numatytais maršrutais ir čia beduinai jiems rodys cirką iš savo "tikrosios" buities - kaip kepa duona, verda arbatą ar rankdarbiais užsiima

O paėję už kampo kalbėsis mobiliais telefonais...
Pagaliau svarbiausias tokio ankstyvo kėlimosi tikslas - tekančios saulės pasitikimas dykumoje

Gržožis...
Čia palypėjus ant gretimos uolos pavyko pagauti gana įspūdingą kadrą...
Nufotografuoti apačioje likusius bendrakeleivius...
Ir būti jų nufotografuotam kai fotografuoju
Kelionė atgal į miestą
Ir jau po dušo ir apsitvarkymo paskutiniai šių atostogų pusryčiai Egipte. Laukiam lėktuvo ir skrendam į Lietuvą, kur sniegas ir šaltis... net keistą

Na nieko, bus maloniau pavasarį vėl sugrįžti čia jei viskas ok

O dabar tikiuosi, kad labai savo pasakojimais neįgrisau..? ir iki
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/motosafaris_hurgadoje/catid/9
Paskutinė nardymų diena
Išaušo paskutinė nardymo diena ir... visai negailą

Ne todėl negailą, kad būtų nepatikę ar dar kas negerai

Ne... patiko viskas labai, todėl ir negailą. Tiesiog kažką tokio pabaigęs pradedi skaičiuoti dienas, planuoti kaip vėl sugrįši ir viskas iš naujo bus super

Žinoma paprasčiau būtų pasakyti "nenorių išvažiuoti - lieku čia", bet tai kvailą. Neišvažiavęs negali sugrįžti į ten, kur gerai

Ir jei gyventum ten kur gerai ir nuolat veiktum tai kas patinka, įtariu, kad tai nebeteiktų tiek džiaugsmo ir emocijų

Na bet gana čia filosofuoti - pasidžiaukim paskutiniais šių atostogų nardymo kadrais nes kiti geriausiu atveju bus po kokių 3-4 mėnesių tik
Šįkart švartavomės ir nardėm TAIP arti kranto, kad tam tikru kampu padarius fotografiją gali atrodyti, kad esame sausumoje

Šalia paplūdimiu vaikšto poilsiautojai, už kelių metrų plaukioja "snorkelintojai", o šalia mūsų rifas ir staigiai gilyn žemėjantis povandeninis skardis, kad net truputi nejauku buvo plaukioti šalia bedugnės...
Bet tai pamatysime tik šiek tiek vėliau, o norint pamatyti reik pirma bent į vandenį įšokti (dugno žemėlapio studijavimas nesiskaito

)
Pasitikrinti savo ir "buddy`džio" įrangą, gauti nurodymus iš vedančio instruktoriaus ir pasinerti...
Šiandien jūra taip pat priėmė labai maloniai ir įspūdingai, matėme daug gražių dalykų, kaip, kad ši jūros žvaigždė! Manote, kad vėl Aurelijus liko krante ir todėl jūroje daugiau ko pamatėme? Tikrai taip
Mano mergaitė... ji tai tikrai sakė, kad pasiliks ten... labai jau pritapo po vandeniu
Už kantrybę nekvėpuoti ir ramiai nusileisti arti buvau apdovanotas galimybę padaryti gražią mėlyntaškės rajos foto iš arti
Šiek tiek pozavimo

Na ir aš jau visai neblogai aklimatizavausi po vandeniu

Vis tik ore (po parašiuto kupolu ar ant kokio statinio sienos kabėdamas virvių pagalba) jaučiuosi kur kas geriau ir laisviau... oras mano tikroji stichija

Bet ir čia nepalyginamai su pirmomis dienomis geriau. Svarbiausia, kad gerokai prasivalė sloga ir dabar kur kas mažiau skauda pasineriant, mažiau tenka nervintis ir eikvoti orą. Taipogi įpratau be ypatingų pastangų išlaikyti neutralų plūdrumą ir šiaip neeikvoti energijos bereikalingiems judesiams rankomis ar kojomis, tad nardymą galimą sakyti prisijaukinau taip pat ir galiu įrašyti į kolekciją, gertą kitų įvairių hobių ir patirčių
Labai labai gražus mažas koralas... fotografija neperteikia tų spalvų ir grožio realiai, bet vis tik...
"Kovinis plaukikas - laivo abordažas"

Joke
Šiandien laive išsilaikėm ir 40+ teorinių klausimų egzaminą, tad grįžus į krantą mums buvo įteikti kurso baigimo pažymėjimai ir pirmosios narų (CMAS*) lizcenzijos, suteikiančios teisę savarankiškai nuomotis įrangą ir nardyti bet kur pasaulyje, gylyje iki 20 m

Na mano asmenine nuomone tai nieko ten tokio dar kol kas ir neišmokome, tad būtinai norisi grįžti ir tęsti CMAS** ir CMAS*** kursus perspektyvoje, kad išmokti patiems orientuotis po vandeniu, pasiskaičiuoti sroves, gylius, laikus ten visokius, nardyti naktį ir t.t. Žodžiu dar daug dalykų šaunių laukia, tikėkimės, netolimoje ateityje
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/paskutine_nardymu_diena/catid/9
Kairas
Ir štai bemiegė naktis kelyje į
Kairą... Nesuprantu kaip įsigudrina modernų autobusą 500 km vairuoti 7+ valandas, kai tuo tarpu lėktuvai į Ameriką per tą patį laiką nuskrenda

Prastai sureguliuoti kondicionieriai, verčiantys kaisti arba šalti, sėdynės nepatogios kaip ir bet kokiame kitame pasaulio autobuse ir visai nesvarbu koks naujas ir modernus jis būtų... Žodžiu, kelionė gavosi tikra kančia. Eilinį kartą patvirtinome savo nuostatą, kad jei nėra pinigų už ką skristi, tai geriau nekeliauti visai, nes mūsų nuomone tokie dalykai kaip "kelionės autobusu po Europą už 999 lt" - turėtų būti įtraukti į baudžiamąjį kodeksą ir taikoma ypatingai blogiems žmonėms kankinti
Na, bet šiaip taip atvažiavome ir Kairo priemiesčiai pasitiko savo lūšnynais - "samastroikėm" - tai toks "stebuklas", populiarus daug kur musulmonų pasaulyje, kai tėvai pastato namo pirmą aukštą, sūnūs ir kiti giminės su laiku prisistato vis po aukštą ar dar kokį "architektūros stebuklą" prilipdo ir taip dygsta namas

Gido informacija pasiekusi mūsų ausis, kad šiuo metu Kaire taip gyvenančių priskaičiuojama iki 18.000.000... t.y. x5 kartus daugiau viename mieste nei visoje Lietuvoje
Pirmas kelionės tikslas -
Nacionalinis Egipto istorijos muziejus! Man, kaip aistringam istorijos mėgėjui, tai ypatingas apsilankymas, apie kokį dar atrodo taip nesenai, prieš kokį 10 metų - mokyklos laikais, negalėjau net pasvajoti... kad iš vis kada nors aplankysiu Egiptą ir šį knygose aprašytą ir fantazijose pieštą muziejų, Tutanchamon`o (Tutanchaten`o) ir kitų faraonų relikvijas regėsiu per pusmetrį...
Gaila, kad viduje draudžiama fotografuoti ir neturiu Jums kaip parodyti tų įstabių kolekcijų, pasakojančių 5000 metų istoriją... Na, tikėkimės, kad ir kiti, kurie lankotės mano blog`e ir turite panašių pomėgių ar svajonių kaip aš, taip pat sėkmingai jas įgyvendinsite per gyvenimą ir pamatysite dar ne tai
Po dviejų valandų, praleistų muziejuje, sekantis kelionės "taškas" pagal programą numatyta aplankyti "Vietinį kvepalų fabriką"

Va čia ir yra blogis bendrųjų turistinių ekskursijų, kur daugiau ar mažiau esi susaistytas su grupe ar dar blogiau - esi tempiamas lankyti objektų aktualių ne tau, o kelionės organizatoriui - šiuo atveju ten yra aiškūs "TezTour" finansiniai interesai - turistus užvežti "apsishopinti" į tą "fabriką"

Na, ką padarysi... ir mes ten buvom, su visais klausėmės prakalbų, be perstojo byrančių iš talentingos pasakotojos, tinkančios į sektų verbuotojus, burnos, uostėm ir pirkom visokius ten tuos kvapus ir t.t.

Gerai, kad nedideliais kiekiais, simboliškai, nes šiaip yra tekę girdėti iš draugų, kad ten užliūliuoti pasakotojų nemažas sumas paliko, vos ne puslitriais į Lietuvą vežėsi tų "stebuklingų" kvepalų ir likdavo gan nusivylę
Na, ir pagaliau judame į manau daugeliui svarbiausią kelionės tikslą - Gizos rajoną su vienu iš pasaulio stebuklų - piramidėmis
Pabirę iš autobuso turistai įninka į foto kadrų gaudymą iki koktumo nuvalkiotais kampais - "aš ir piramidė", "laikau piramidę delne", "laikau ranką virš pirmidės" ir t.t.

Na pajuokavom ir mes kelis kadrus... bet šiaip tai stengiausi pagaudyti fotografijas kitais rakursais, be žmonių ir t.t., kad visiems Jums būtu įdomu, o ne tik man ir mano draugei
Iškart skubiai atsiskyrėm nuo gido ir grupės, kurią sistemingai ėmė tiesiogine to žodžio prasme PULTI vietiniai "geriausių vietų ir kampų nusifotografuoti" žinovai, apskretusių kupranugarių siūlytojai ir visokie kitokie bakšiš`o kaulytojai

Šiek tiek anksčiau autobuse gidas pasakojo istorijų, kaip jie siūlo atsisėsti ant to kupriaus, nujodo gana toli į dykumą ir gąsdina mauglius turistus, kad duotų $100, nes kitaip negražins atgal...

Žodžiu, pasukome savais - tyrinėtojų keliais, kuriuose potencialiai gali pasitaikyti kyštelėti galvą į kokį užkaborį ir pamatyti kažką daugiau, nei numato standartinis turas standartiniams turistams
Pakeliui leidomės į vienos iš mažųjų piramidžių (Karalienės Henutsen, gyvenusios 4500 metų atgal kapavietė) laidojimo kameras. Tikrai sudėtingas reikalas dideliam žmogui ropoti siauru koridoriumi 45 laipsnių kampu žemyn vedančiais "laiptukais"

Bet tikrai verta... pabuvojęs tokioje vietoje visai kitaip supranti piramidžių masę ir didybę , įvertini tų laikų architektūrinius pasiekimus ir kapavietės slogutį...
Išlipus į dienos šviesą ir šilumą tęsiam kelionę pro nuošaliau likusius griuvėsius, mumifikavimo kambarius ir kitus statinius bei jų likučius, nes ten kur kas įdomiau apsižiūrėti nei tiesiog nusifotografuoti prie "Cheopso ir dar ten kažkokių dviejų piramidžių"
Pozavimas... pozavimas... pozavimas...
Už mūsų plytinčios dykumos - va tikras grožis! Ne su piramidėm lyginu, aišku, bet šiaip kaip kraštovaizdis tai man labai patrauklūs tokie, atrodytų, neaprėpiami toliai... Daug vietos minčių polėkiui, laisvei
Trys didžiosios piramidės nufotografuotos iš atokiau esančios apžvalgos aikštelės... Žinot, kiek užtruko pagauti tokį kadrą, kur nevažiuoja tokia judria gatve joks turistų autobusas, nejoja jokie kupranugariai ir nevaikšto kadre jokie turistai ar beduinai, nors šiaip ten visa aplinka, tiesiog atrodytų - pastovus skruzdėlynas... ??
Na ir paskutinis pusvalandis Gizoje - žinoma garsiausio pasaulyje benosio - Sfinkso, vizitacija
Nors man, pvz, daug įdomiau buvo išgirsti istoriją buvusiuose faraonų mumifikavimo ir paruošimo laidoti rūmuose, nei tiesiog nusifotografuoti prie Sfinkso

Viena tos istorijos dalis - moderni, apie tai, tik nenuklausiau kame "šaknys" to prietaro, bet žmonės dabar meta ten į vieną tokią duobę pinigus "sėkmei"

Replikavom juoko forma bet tikrą dalyką - kad sėkmė dėl tų pinigų tikrai aplanko, bet ne juos metančius, o muziejaus darbuotojus, vakarais susirenkančius iš ten apvalią sumele

Vien kiek nufotografavau tai kelios dešimtys dolerių susidarytų... o juk algos ten pas juos tik apie $200 per mėn

tai toje duobėje - tikri lobiai ir taip kasdien
Na, o mudu laimingiausi ir be prietarų ar pinigų

Tiesiog dėl vienas kito
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/kairas/catid/9
Ketvirtoji nardymų Raudonojoje jūroje diena
Už šia dieną bus mažiausia nuotraukų ir rašymo

Juk vis tiek būtų viskas daugiau mažiau panašu - atsikėlėm, susirinkom į laivą, išplaukėm, nardėm, grįžom

Žinoma, buvo kitos nardymo vietos, šiek tiek kitokie plaukimai ir pan., bet vis tik viskas bene taip pat, kaip ir vakar ar užvakar... Ne... tikrai neteigiu, kad nardymas tapo monotonija

Mums tai buvo linksma / įdomi / naudinga ir dar visokia kitokia diena, tačiau nusprendžiau Jūsų nebevarginti tekstu ir įdėti tik šiek tiek įvairesnių foto
Šiaip, kaip instruktorius ir numatė, man jau gerokai lengviau nardosi nes po pirmų nėrimų prieš kelias dienas slėgis padėjo varinėti slogą ir prasivalė kvėpavimo kanalai, tad dabar jau nebe taip skausminga panerti ir nardimas man pradeda teikti malonumą pagaliau...
O dėl rytojaus buvo nuspręsta, kad visiems poilsio diena, niekas iš mūsų laivo nenardys, tad tai labai puikiai sutapo su mudviejų planuota išvyka i Luksorą. Tik gaila, kad vėlai vakare bandant įsigyti kelionę jau negavome bilietų į rytinį autobusą. Bet pasiūlė... važiuoti į Kairą

Ir net ne ryte, o naktį, iškart po 00.00 val... vadinasi, liksim nemiegoję, bet kelionę įsigijom ir laukiam su nekantrumu vizito į Kairo nacionalinį istorijos muziejų, piramides ir t.t.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/ketvirtoji_nardymu_raudonojoje_juroje_diena/catid/9
Delfinai, skorpionžuvė, rajos, aštuonkojis, vėžliai...
Šiandien Aurelijų reikalai užlaikė pasilikti klubo ofise, todėl į jūrą nėjo... kaip vėliau visi nepiktai juokausim - dėl to susiklostė geriausia nardymo diena iš visų, nes atbudo jūra ir visa jos gyvūnija, kuri šiaip jo bijo ir splepiasi

Jau pakeliui į nardymo rajoną sutikome... būrį delfinų!! Nerealiai gražu kaip nardo po ir priekyje laivo, tarsi žaisdami... blyn geras

Gerai draugė pastebėjo - "juk jie būna tik filmuose ir Klaipėdos delfinariume

"... jap, kažkaip neįtikėtina matyti taip plaukiojančius, žaidžiančius TIKRUS delfinus
Sekantis džiaugsmas - šiandieną pats pirmas nėrimas - drift`ui ir mudu jau leido į jį

Iššokome iš plaukiančio laivo ten kažkur ties tomis palmėmis, kurios auga ant geltono smėlio iškyšulio kairėje foto pusėje, ir palei rifo išlinkimą net 50 min plaukėm iki tos vietos, kur sustojo ir laukė jachta, iš kur vėliau padarytas šis kadras. Išlipę ir pamatę KIEK plaukėme pradėjome juokauti, kad jei būtume žinoję, kad reiks tiek toli, būtumėm nešokę
Kadangi kelionė po vandeniu buvo tikrai ilgoka, tai buvo ir daug laiko papozuoti, džiaugtis įstabia supančia aplinka ir jūros gyvūnijos grožiu. Šio nėrimo metu taip pat plaukėme kol kas mums didžiausiame gylyje - 22 m po vandens paviršiumi
Ir štai nuostabios maskuotės pavyzdys - skorpionžuvė! Iš pradžių kai man parodė į tą "akmenį" net nepastebėjau nieko tokio

Tačiau nusileidus prie pat ir įsižiūrėjus pradėjo ryškėti kontūrai ir "spygliai". Netgi sugebėjau nufotografuoti šį talentą

Kariams ir karinėms technologijoms oj dar kiek reikia pažengti, kad sugebėtų taip susilieti su aplinka

O paiki gurmanai tą vargšę gražuolę valgo...
Toliau plaukdami sutikom daug tikrų žuvų ir nemažai tokių kitokių, su guminiais pelekais

Matėm aštuonkojį! Tik bėda, kad jį nufilmavau, bet nenufotografavau, tad čia neturiu kaip parodyti... vėliau bus filmukas, tai ten kažkiek matysis
Bendra foto su kartu nardančia Rūta, Lina, manim ir instruktoriaus asistente Dovile, kuri šiandiena mus visur veda ir tiek daug visko randa bei parodo. Labai didelis ačiū jai už tai
Po pietų pertraukos per kitą panėrimą plaukiojome jau vietoje netoli laivo, prie kitų rifų, bet aplinka ir gyvūnija visur panaši, tai nelabai ką galiu ir išskirti. Na, nebent mėlyntaškę rają, kurių čia aibės rifų ir akmenų paunksmėse gulinėja
Taipogi net du kartus matėme netoliese plaukiančius vėžlius - tikrai gražūs ir labai gracingai plaukiantys gyviai

Irgi esu nufilmavęs, bet neturiu foto, tad pamatysit šiek tiek vėliau, filmuke

O čia mergaitė pozuoja su gražia kriaukle. Nebijokit, mes ne vandalai, tad nieko Raudonojoje jūroje nelaužėme ir jokių kriauklių namo kaip suvenyrų nesivežėme

Mylim ir tausojam gamtą, o ne taip kaip tie, kas tik savo namus apsikrauna viskuo ir po to net nebelabai žino kokia tų daiktų, materializmo prasmė jiems... Mes geriau dar sykį nuskrisim, nardysim ir vėl visu tuo mėgausimės originalioje aplinkoje.
Šiandien buvome "atleisti" nuo teorinių paskaitų, tad net keistas jausmas užplūdo, kad 4-ą dieną Egipte, o realiai tik pirmą vakarą išpuolė šiek tiek laisvo laiko, kad net nebelabai žinom ką su juo daryti

Tad paskyrėm pasivaikščiojimams po mūsų ir du gretimus viešbučius (į "all included" kainą iskaičiuota ir bendras naudojimasis jų infrastruktūra) ir paplūdimius, apsipirkimą vietinėse parduotuvėse

Kadangi nekenčiam viso kičo ir pigių "pablizguškų", kuriomis užverstos vietinės parduotuvės rusų klientūrai, kai stiklinį kažkokiais ala ornamentais apipurkštą ir rožiniais kutais (fe...) "padabintą" kalijaną gali nusipirkti už $10-20

, tai teko ilgiau ieškoti, rinktis ir derėtis, bet įsigijom tikrai puikią metalinę, rankų darbo ornamentais dabintą vandens pypkę, gražų ir taipogi ne pigiausią papirusą su "namus globojančia" kate ir t.t.

Buvo gan fun ir susipažinom tikrai su šauniais, išsilavinusiais ir įdomiais pardavėjais, kurie į gerą pakeitė prastą nuomonę apie visus kitus vietinius akiplėšas
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/delfinai_skorpionzuve_rajos_astuonkojis_vezliai/catid/9
Nardymas Egipte - pirmoji CMAS* kurso diena
Atsikėlę ankstų rytą ir papusryčiavę, jau 8.25 prie viešbučio įsėdome į mus pasiimantį autobusiuką su kitais narais ir laivo personalu ir atvykome prie mūsų jachtos, su kuria artimiausias kelias dienas plauksime nardyti. Instruktoriai parinko ir išdavė nardymo įrangos komplektus, laivą aptarnaujantys vaikinukai pakrovė suspaustu oru užpildytus balionus ir kitus reikmenis ir jau 9 val ryto išėjome į jūrą!
Kadangi atvykome ne šiaip panardyti pramogai, kai nardymo meistrai viskuo pasirūpina, aprengia, patikrina, įmurkdo, šį tą parodo ir ištraukia iš vandens be jokio ypatingo pasiruošimo, bei surenka $$ už pramogą, o mokytis ir tikėkimės sėkmingai pabaigti bazinio naro kursą, tai netrukus po išplaukimo pradėjome mokytis elementariausių dalykų - iš ko susideda nardymo įrangos komplektas, kaip visą tai taisyklingai sujungti kartu ir patikrinti veikimą, koks prietaisas kam skirtas, ką rodo ir ką daryti jei nerodo ar neveikia ir t.t.

Žodžiu, viskas nauja ir įdomu.
Plaukiant vis dar stebino aplinka - kranto linija su palmėmis ir ištaigingais viešbučiais, žydra jūra, koraliniai rifai ir saulė, bei šiluma... keista kažkaip. Juk vis tik sausio mėn. pradžia

Sunku patikėti ir aklimatizuotis kažkaip po Lietuvos
Iš pradžių stebėjome kaip kiti narai iššoko iš plaukiančio laivo pakeliui... tai vadinama "drift`inimu"

Geras

Tik mums tai artimiausiu metu dar "negresia", nes kol kas reikia išmokti bazinį nardymo elementorių

O atplaukus į reikiamą vietą ir prisišvartavus prie rifų ir mes sulaukėme komandos ruoštis. Apsirengėm ir pasitikrinom įrangą su drauge. Viskas šiandien vyksta kažkaip labai greitai, tai net nėra kada jaudintis. O ir šiaip nelabai yra dėl ko: įranga, pats nardymas - dalykas mums naujas, bet šiaip vanduo, plaukiojimas - net labai savas ir mėgiamas dalykas
Paskutiniai pasitikrinimai ir komanda šokti į vandenį... Pirmas įspūdis - SŪRU!! Velniškai sūru

Kažkaip visad pamirštame, koks jūros vanduo sūrus, kai tik nesimaudome kurį tai laiką jame. O raudonosios jūros vanduo, panašu, kad dar gerokai sūresnis už, tarkim, Baltijos
Pasitikrinam plūdrumą ir įrangą paviršiuje, aptariame rankų gestus ir ženklų reikšmes po vandeniu ir gauname komandą po truputį grimzti gilyn... į naują ir nežinomą mums pasaulį
Pirmas mano pasinėrimas - tragedija

Dar niekas, ką esu daręs ir išbandęs gyvenime, turbūt nesisekė taip prastai iš pirmo karto

Kalbu apie blogai sureguliuotą svorį, per didelį žaidimą su BCD pripūtinėjimu ir t.t. O kas blogiausia - ausų skausmas...

To niekaip nesitikėjau, kad bus taip prastai. Žinojau apie "prapūtimą" ir bandžiau, bet, matyt, dėl persirgtų sinusitų ir dabartinės slogos ar dar dėl kokių fiziologinių priežasčių niekaip nesigavo sureguliuoti slėgio ausyse ir neriant velniškai skaudėjo kas kiekvieną metrą ar net sprindį...

Tad visą pirmą nėrimą prasikankinau su plūdrumu ir iki įsiūčio skaudančiom ausim... Na, iškilus instruktorius sakė, kad bus vėliau geriau... Hope so

Nesm pvz, draugė iškart nėrė ir nunėrė į tuos 5 pradinius metrus tvarkingai, vieną ar du kartus prapūtusi ausis ir, kaip vėliau sakė, tikrai be TOKIO skausmo... vadinasi, kažkas nenormalu tik su manim
Iškilus po pirmo nėrimo laive laukė pietūs ir bene dviejų valandų dėl medicininio saugumo privalomas poilsis. Pertraukos metu išdžiuvo nardymo kostiumai, pasikeitėm oro balionus ir aptarėm su instruktoriumi klaidas ir jau labiau įsisąmoninome praktikoje šiek tiek išbandytą nardymo teoriją

Praėjus poilsio metui pasirengėme ir vėl nėrėme atgal į jūrą. Draugė jau kaip į antrus namus, nes jai labai patiko ir akivaizdžiai pritapo, o aš jau su baime ir nežinomybe dėl skausmo

Skausmo nebijau. Labai didelis skausmas būna kai gelia sugedusį dantį... didelis kai praeini
Radvilų žygio "eXtreme" 2x100 km trasą pėsčiomis ir taip atsitrankai kojas, ypač pirštus, kad dėl žaizdų vėliau nukrinta nagai nuo kelių pirštų ir t.t... ir daug kitų skausmo formų žinau ir esu pergyvenęs, tačiau čia kažkas specifiško, kai visa galva jauti slėgį, skauda, duria ausis ir beveik nebegali susikoncentruoti nieko mąstyti... Na, bet kaip nors!
Instruktoriui su tokia patirtimi lengva juokauti

O man kotais visai nejuokinga, kai "eini" palei tą švartavimo virvę žemyn link dugno ir jau kokių 2 metrų gylyje cypti nori, kaip veržia galvą ir skauda ausis... Na, bet po truputi, labai po truputi įsigudrinau judėti gilyn

Atradau tai, kad nosies užspaudimas ir oro pūtimas iš plaučių sudarant vidinį slėgį kaukolėje man visai neefektyvus (matyt, kažkokie kanalai užsikimšę), tik dar labiau skauda iki pajuodavimo akyse... bet užtat padeda kai ryju seiles!

Kažkas sucypia, suburbuliuoja ausyse ir atleidžia tą skausmą, dūrimą

Pasileidžiu žemyn 20 cm ir vėl tas pats... Bet bent jau judu į priekį
"Praėjus" tam tikrą ribą (gal ~2m gylis..) pasidaro lengviau ir toliau taip dažnai ir skausmingai neužgula ausų, gal tik kas naują žemėjimo metrą ar dar rečiau

taip po truputi ir aš pasiekiu kolegas suklaupusius ant dugno ir vykdančius instruktoriaus nurodymus. Mokslo šaknys karčios? Ne... šiuo atveju sūrios... velniškai sūrios

Nes kai reikia nusiimti kaukę ar kvėpuoklį, tai būtinai kažkiek įtrauki ir spjaudaisi jūros vandeniu

Nemažai kam būna baugu, kad ir "tik" penkių metrų gylyje nusiimti ir vėl užsidėti visą kvėpavimo įrangą ar kaukę... žmonės pradeda springti vandeniu, panikuoti ir dažniausia "šauna" į viršų. O jei labai jaudinasi ar bijo, visai meta šitą reikalą, kaip bandyti išmokti nardyti

Na, mums bent čia viskas pavyko neblogai. Baimių jokių, berods, neturime, panikuoti nemėgstame ir daug ką kur kas ekstremalesnio su drauge gyvenime jau išbandėm, tad šitie mokslai ėjosi kaip iš pypkės

Dar kiti sunkiai ir per kur kas daugiau pamokų suvokia, kas tai yra "neutralus plūdrumas" ar kaip valdyti savo kūną po vandeniu
"Pasikankinę" apie 20 min dugne su pamokomis ir atsiskaitę antrai pamokai privalomas užduotis patraukėme į pirmąjį pasiplaukiojimą prie rifo!! Apie visas nuostabias margaspalves žuvis ir koralų grožį manau nė neverta pasakoti - daugelis matėte per TV ar galite susirasti nuotraukų Google... o realybėje tiesiog viskas dar gražiau, taip gyva ir judru

Praplaukiojome dar apie 25 min, pasiekėme 10 m gyli ir laimingi grįžome į laivą, kuris savo ruožtu pasuko atgal link uosto.
Šios dienos nardymai baigti. Grįžę dar prasiplovėme ir susitvarkėme inventorių rytdienai. Su kai kuriais bendražygiais atsisveikinome iki rytojaus, su kitais - tik iki vakaro, nes instruktorius prisakė atvažiuoti ir mokytis teoriją apie dekompresiją
Apsilankę Aurelijaus namuose labai linksmai ir turiningai praleidome visą likusį vakarą - mokėmės ir juokavom, kalbėjomės į temą ir nelabai, valgėm skanią namų vakarienę ir t.t. Į viešbutį grįžome vėlai ir tikrai nuvargę, bet laimingi! O ryt laukia nauja nardymų diena. See ya
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/nardymas_egipte_-_pirmoji_cmas_kurso_diena/catid/9
Pirmoji atostogų diena. Atvykimas į Hurgadą Egipte
Jau savaitė kaip Lietuvoje, bet švenčių šurmulys ir reikalai neleido pasijusti atostogautoju

Netgi sakyčiau labiau nusivariau nuo kojų

O dar toks žiemiškai gražus, bet ne "atostoginis" oras - pastaruoju metu lyg tyčia Lietuvoje gerokai pasnigo ir spaudė šaltukas... Dar vakar pakeliui iš Jonavos į Vilnių darytos foto liudija apie rimtą žiemą...
...tad sunku patikėti, kad šiandien skrendame į saulėtą ir šiltą Egiptą

, kur jau pro lėktuvo langus pasitiko tokie nuostabios žydros jūros ir viešbučių vaizdai, o oro uoste šiluma +22 ir akiai neįprastos palmės bei dykumos...
Oro uoste buvome pasitikti TezTour atstovų ir pervežti į pasirinktus viešbučius. Pakeliui pasitikusi mergina suteikė nemažai informacijos apie Egiptą, valiutą, kainas, derėjimąsi ir kitus aktualius dalykus

Mūsų viešbutis - Jasmine Village pakankamai gražus ir jaukus, nors niekuo labai ir nenustebino, nes bent jau iš foto buvom matę aplinką, nes jame prieš metus poilsiavo draugai
Lengvai papietavę iškart patraukėme į LillyLand Beach Club viešbutį kuriame įsikūręs nardymo klubas su lietuviu instruktoriumi su kuriuo viską derinau dėl nardymo kurso - pagrindinio mūsų kelionės akcento

Apie 3 km skiriančius mūsų viešbučius ėjome pėsti, kad geriau apsižiūrėti ir apsiprasti su neįprasta aplinka. Kadangi ėjome centrine gatve pilna įvairių parduotuviu, tai jau pirmą dieną, per pirmas 20 min iki gyvo kaulo įgriso vietiniai pardavėjai, bėgantys iš savo parduotuvių, vos ne už skvernų griebentys ir tempiantys kažką pirkti

Ir daug daug meluojantys... apie kainas, apie prašymus ir t.t.

Nekenčiu melagių ir akiplėšiškai kažką siūlančių! Tad iškart susidarau nuostatą, kad pas tokisu nieko nepirksiu, o užeisiu ir pirksiu pas tuos, kas nelys į akis taip drastiškai
LillyLand viešbutyje Aurelijaus (Lietuvos povandeninio sporto federacijos prezidento, turinčio nardymo klubą Egipte) neradome, nes jie su komanda ir nardymo turistais vis dar buvo jūroje, tad apsižiūrėjome vietoje. Viešbutis ir paplūdimiai gražu, tačiau klientūra - ne... Nes didžioji dauguma rusai. Šiaip neturiu nieko prieš rusus, bet normalius, o ne tokius... O ten paplūdimio gultus nugulę tokie visiški kacapai, su tikrom ar tariamom auksinėmis "cipūromis", D&G (Dūra Gariūninė??

) aprėdais... ar nusėdę aplink paplūdimio barą siurbią bet ką ka tik jiems pila, svarbu, kad už dyką... Ir išvis mums nesuprast tokio poilsio, kai per dienas drybsoma ir deginamasi. Na gal tarkim tai ir yra tikrasis poilsis - nieko neveikti, bet tai ne mums, aktyvaus turizmo ir visokių extremalių sportų mėgėjams
Pasivaikščiojus pajūriu ir sulaukus saulėlydžio sugrįžo ir mus dominantis nardymo laivas. Susipažinome su instruktoriaus padėjėja Dovile ir pačiu Aurelijumi, aptarėme būsimus nardymus, kad jau rytoj nuo ryto pradėsim, suderinom, kada ir kaip paims mus iš viešbučio ir atsisveikinę patraukėme atgal į savo viešbutį ilsėtis po kelionės
Grįžus į viešbutį dar pasivaikščiojom ir apsižiūrėjom šiek tiek po jį, nes nelabai ir progų bus per visą savaitę, nes kas diena kažkur išvažiuosim ir kažką veiksim, o ne viešbutyje gyvensim

O šyvakar beliko vakarienė, valiutos keitykla ir pan organizacinės smulkmenos, nes ir taip anksti kėlusis diena ilga buvo, o ir prieš rytojaus iššūkius reikia pailsėti, tad labanakt iš Egipto
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2009/01/pirmoji_atostogu_diena_atvykimas_i_hurgada_egipte/catid/9