August 2008 ra archyvas
Per pratybas žuvo karys savanoris
Birželio 30 d. Gaižiūnų poligone, keliantis per vandens kliūtį nuskendo KASP 2-osios rinktinės ŠAK žvalgų būrio karys savanoris Dovydas Teresius. Užuojauta šeimai ir artimiesiems, draugams ir kolegoms...
Tai skaudi netektis ir nelaimė, bet ar tai tokia beprasmė mirtis, kaip bando išpūsti kai kurie "komentatoriai" internete ir pajėgose. Iš visų galų pasipylė smerkimas, dergimas ant pajėgų, pratybų organizavimo, vadų. Juokinga, kad apkalba ir dergia tie, kas nė aplinkybių gerai nežino ar net kariuomenėje netarnavę, neišmanantys sistemos. Greičiausiai tokie, kurie gavę šaukimą atlikti privalomąją tarnybą, "įsigudrino" susirgti kokiomis psichinėmis ligomis...
Pažįstu žuvusiojo būrio draugus, kolegas žvalgus, jų būrio vadą. Tai tikrai ne tie žmonės, ne tas vadas, kurie nieko nedarytų užkirsti nelaimei, negelbėtų. Tokie pasisakymai, kaip, pavyzdžiui, "vertė plaukti nemokantį", "nuskandino" ir pan. - visiški kliedesiai ir už pajėgų diskreditavimą turėtų būti baudžiama.
Tie savanoriai normaliai treniruojasi, o ypač žvalgai. Tiesa sakant, gyvenant Rukloje teko prisižiūrėti, prisiklausyti kur kas blogesnių "perliukų" iš, tarkim, Geležinio vilko gyvenimo, tad mano požiūriu KASP padėtis, tvarka ne tik kad ne blogesnė, bet dažnai ir geresnė.
Tad telieka kalbėti apie tai, kad būna, susiklosto aplinkybės ir įvyksta nelaimės. Įvyksta ir keliuose, ir statybose, ir namie. Ir kur kas dažniau nei kariuomenėje, todėl nėra ko dramatizuoti padėties.
Žuvęs karys - savanoris, o ne šauktinis. Niekas jo nevertė plaukti, pats rinkosi tokį gyvenimą. Ypač stodami, tarnaudami žvalgų padaliniuose žmonės puikiai žino, kad pasirenka intensyvesnias pratybas, riziką.
Todėl reikia džiaugtis ir didžiuotis, kad karys ėjo tokiu keliu savo noru. Stengėsi, treniravosi su rinktinės geriausiais. Na, nepavyko. Apmaudu. Tą reikią įvertinti ir įsiminti, o ne tuščiomis demagogijomis užsiimti...
Pagarba ir ramaus poilsio, ginklo broli.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/08/per_pratybas_zuvo_karys_savanoris
Karvė vietoj kompaso :)
Panašu, kad taip, karvę galima naudoti vietoj kompaso.
Mokslininkai, peržiūrėdami „Google Earth“ nuotraukas, patvirtino, kad galvijai yra linkę išsidėstyti taip, kad jų kūnai sutaptų su šiaurės ir pietų kryptimis. Laukinės stirnos irgi elgiasi taip pat – ir šito elgesio niekas nepastebėjo tūkstančius metų. Anot mokslininkų, žemės magnetiniai laukai gali būti tokio elgesio priežastis.
Daug gyvūnų rūšių – tarp jų paukščiai ir lašišos – naudojasi žemės magnetiniais laukais it natūraliu GPS migruodami.
Pora mokslinių studijų parodė, kad kai kurie žinduoliai – pavyzdžiui, šikšnosparniai – taip pat naudojasi „magnetiniu kompasu“.
Daktarė Sabine Begall iš Duisburg-Essen universiteto (Vokietija), tyrinėjo afrikietiškų kurmiapėlių jautrumą šiems laukams.
„Mums pasidarė smalsu, ar didesni gyvūnai taip pat jaučia magnetinius laukus“ – teigia ji.
Daktarė Begall ir jos kolegos nuspredė pradėti stebėti naminių galvijų elgesį ir peržiūrėjo 8510 galvijų, besiganančių ir besiilsinčių 308 laukuose visame pasaulyje, nuotraukas, esančias „Google Earth“ sistemoje.
„Kartais užtrukdavome valandų valandas ieškodami pakankamai geros raiškos nuotraukų“ – sako Begall.
Mokslininkai negalėjo nustatyti, kur galvijo galva, o kur – pasturgalis, tačiau nustatė, kad galvijai yra linkę pasisukti arba į šiaurę, arba į pietus.
„Afrikoje ir Pietų Amerikoje galvijai buvo kiek labiau pasisukę į šiaurės rytus arba pietvakarius, tačiau žinoma, kad tose vietose žemės magnetinis laukas – gerokai silpnesnis“ – teigia Begall.
Tyrėjai taip pat stebėjo 2974 laukines stirnas, esančias 277 Čekijos vietose.
Pasirodo, dauguma stirnų ėda ir ilsisi nusisukusios į šiaurę. Trečdalis stirnų buvo linkę pasisukti į pietus.
Nors beveik neabejotina, kad šie gyvūnai jaučia žemės magnetinius laukus, mokslininkams lieka pagrindinis iššūkis – paaiškinti, kodėl gyvūnai elgiasi būtent taip.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/08/karve_vietoj_kompaso_
Žygio "Radvilų keliais" 2008 atidarymas
Kelios foto iš šių metų žygio atidarymo ceremonijos:
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/08/ygio_radvilu_keliais_2008_atidarymas
Startuoja aštuntasis žygis "Radvilų keliais"
Rugpjūčio 17 d. Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, Rukloje, vyks tradicinio pėsčiųjų žygio „Radvilų keliais“ atidarymo ceremonija. Žygio startas – rugpjūčio 18 d.
Išankstinės registracijos duomenimis, Lietuvos kariuomenės organizuojamame aštuntajame žygyje planuoja dalyvauti per pusaštunto šimto žygeivių: civilių ir kariškių. Iš jų – per 450 vyrų ir apie 300 moterų; jauniausiajam iš užsiregistravusiųjų – 12 metų, vyriausiajam – 77 metai. Žygyje planuoja dalyvauti ir svečiai iš Danijos.
Žygio dalyviams Jonavos rajone paruoštos 12, 22, 32 ir 42 km trasos ir 200 km vadinamoji ekstremalioji trasa. Per keturias žygio dienas žygeiviai turės pėsčiomis įveikti vieną iš pasirinktų trasų. Pasirinkusieji ekstremalųjį ruožą, pirmuosius 100 km turės įveikti per 26 val., o likusius 100 km – per 28 val. Žygio dienomis dalyviams rengiama pramoginė programa: vyks žinomų Lietuvos muzikos atlikėjų koncertai, vakaronės.
Žygio „Radvilų keliais“ projektas, skirtas Lietuvos Radvilų dinastijai atminti, buvo pradėtas 2001 metais. Juo siekiama skatinti glaudesnius kariuomenės ir visuomenės ryšius, propaguoti Lietuvos istoriją ir puoselėti visuomeniškumą. Šias metais rengiamas žygis skiriamas buvusiam Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės maršalkai Albertui Radvilai, praėjusių metų žygis buvo skiriamas Vilniaus vaivadai ir Lietuvos kancleriui Mikalojui Radvilai Senajam.
Panašūs žygiai, susiję su svarbiomis šalies istorinėmis asmenybėmis ar įvykiais, tradiciškai organizuojami daugelyje NATO valstybių kariuomenių.
Informacija žiniasklaidai:
Rugpjūčio 20 d. Mokomajame pulke rengiama žygio Svečių ir žiniasklaidos diena.
Plačiau apie žygį, jo dalyvius, programą ir maršrutus skaitykite tinklapiuose:
http://RadviluZygis.net ir
www.radviluzygis.lt arba teiraukitės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Ryšių su visuomene skyriuje telefonu 8~349 73 376.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/08/startuoja_astuntasis_zygis_radvilu_keliais
Gruzijos auka
Turbūt nesu vienintelis, kuris palaikau Gruziją. Ne dėl Borjomi, ne dėl vyno ir ne dėl gruzinų tautos nuoširdumo. Tai, kas vyksta – labai artima lietuvių patyrimui. Lietuviai tai išgyveno, atsikėlė ir nuėjo. Gal per greitai, nes kai kurie, save vadinantys lietuviais, iki šiol mano, kad Rusija bandė broliškai apkabinti, o ne uždusinti. Bet žinome kuo baigėsi broliškai Rainiuose ar Tuskulėnuose žuvusiems, šimtams tūkstančių ištremtųjų. Dėl to skauda. Dėl to kitomis akimis matome Gruziją.
Ne atsitiktinumas, kad Gruzija atsakė ugnimi į Pietų Osetijos puolimą būtent olimpinių žaidynių išvakarėse. Sunku būtų sugalvoti geresnį momentą, jei sieki atkreipti dėmesį į problemą. Problemą, su kuria negali susigyventi, kurios negali peržengti. Juolab kad jau porą metų Rusija atvirai grasino, o nuo šių metų vasaros pradžios Rusija nevienareikšmiškai kaupė pajėgas pasienyje. Nepamirškite, kiek Gruzija oficialiai per paskutinius porą metų paskelbė Rusijos lėktuvų trajektorijų, kurios kirto Gruzijos sieną keliolikai minučių. Nekalbant apie nukritusias bombas. Klaidos? Viena po kitos? O gal provokacijos? Šnipinėjimas? Viena aišku – Rusija jau seniai ruošėsi konfliktui, aštrino jį ir siekė jį išprovokuoti. Kiekvienam aišku, kad jei augalotas chuliganas tampo mergaitę per pamokas už kasų – ji neatsakys agresija. Geriausiu atveju persės į kitą suolą. Bet ką daryti, jei neturi kur persėsti? Jei tavo suolas gimtasis?
Turbūt kiekvienas, net ir ne itin drąsus, jei tau po langais spjaudosi, keikiasi ir užgaulioja, išeis pasikalbėti. Gruzija kentėjo pakankamai ilgai. Ištvermingai. Įsiklausydami į visada teisingų politinių partnerių patarimus. Tačiau Pietų Osetijos problema neišnyko. Nekalbu jau apie šioje teritorijoje gyvenančius gruzinus, apie istorinį žemių vientisumą su Gruzija – kalbu visų pirma apie provokacijas. Todėl visai nevykęs pasirodė komentaras, kuriame aiškinama, kad Gruzija nemąsto, ką daro. Mąsto ir dar kaip.
Turbūt vienintelė tinkama gynyba silpnesnei pusei – pasirinkti konfliktui tinkamą momentą. Jei negali nugalėti priešo, negali jo įveikti savo fizine (karine) jėga, vienintelis dalykas, kurį dar gali pasirinkti, tai konflikto pradžios pasirinkimas. Turbūt kiekvienas galvotų, koks skirtumas – vasarą ar žiemą, pirmadienį ar penktadienį? Tačiau Gruzija rado laiką, kuris tinkamiausias konflikto pradžiai. Ji tai padarė likus kelioms valandoms iki Pekino olimpinių žaidynių pradžios. Turbūt kvaila būtų sakyti, kad tai atsitiktinumas. Tokiu pasirinktu laiku Gruzija atkreipė visų dėmesį. Ir atkreipė dėmesį ne į savo agresiją, tačiau į problemą. Tiksliau – ją paviešino. Sakykim, jei būtų priešingai – kam agresoriui olimpinių žaidynių šviesoje paviešinti grobikiškus kėslus? Gal yra tokių provincijos šviesuolių, kurie mano – jei vyksta žaidynės, žmonės niekuo kitu nesidomi. Iš tikrųjų yra kitaip. Pasirinktas laikas, kai dauguma valstybių vadovų susitinka žaidynėse, bendrauja ir Gruzijos problema neabejotinai buvo aptarta jau po kelių valandų nuo jos pradžios. Geresnį laiką sunku sugalvoti. Ar tokiomis aplinkybėmis Gruzija norėjo užimti Pietų Osetiją ir išžudyti nepritariančius? Tikrai nemanau.
Iš tikrųjų niekaip nesutikčiau su komentaru, kad Gruzija pateko į Rusijos spąstus. Turbūt greičiau Rusija pateko į Gruzijos sumanytą politinį viražą. Drąsų ir reikalaujantį aukų. Be to, neaišku, kaip pasibaigsiantį. Tačiau, ko nepadarysi dėl savo valstybės, tautos, vardo? Gruzija visų pirma priėmė demagogijos smūgį. Juk visų pirma buvo pranešta, kad būtent Gruzija užpuolė jai pačiai priklausančią Pietų Osetiją. O po to prisiėmė ir fizinį smurtą. Taip, kaip traukėsi gruzinai iš užimtų teritorijų kitas dvi dienas, rodo, kad jie ir neketino rimčiau priešintis. Sekė paliaubų pasiūlymai. Nekaltas pralietas kraujas. Vakarų visuomenė ūžia, politikai svarsto, nors visiems aišku, kad šioje vietoje būtent Rusija neišlaikė nervų karo, o ne Gruzija. Rezultatas pasiektas. Tegul ir savo aukų dėka. Tačiau gruzinai – drąsi tauta.
Turbūt viskas būtų kitaip, jei laiką būtų pasirinkę rusai. Prisiminkim Putino žygius Čečėnijoje, Busho – Irake. Skambūs kariniai žygiai užsitarnauja drąsaus vadovo vardą, pagarbą jam. Nustebčiau, jei apie Pietų Osetiją nebūtų privačiame pokalbyje kalbėjęs Putinas, perduodamas valdžią Medvedevui. Puiki galimybė naujam prezidentui parodyti, kaip jis rūpinasi rusais užsienyje ir kaip plečia savo valstybės ribas. Taip pat ir Rusijai prijaučiantiems užsienyje. Tačiau operacija ne visai pavyko. Būtent Gruzija pasirinko laiką. Tai buvo aiškiai matyti iš Putino, o dar labiau iš Medvedevo reakcijos. Dabartinis Rusijos prezidentas, kuris tarsi turėjo pasinaudoti Pietų Osetijos galimybe – atrodė beviltiškai. Kartojo Putino žodžius ir bendras frazes. Putinas, kurio aplinkoje neabejotinai gimė Pietų Osetijos užėmimo planas, kalbėjo kur kas konkrečiau ir aiškiau. Ir būtent jo žodžiuose nebuvo jokios kalbos apie paliaubas ar apie nekalto kraujo liejimo nutraukimą. Būtent Putinas atrodė labiau nepatenkintas dėl nepavykusio plano. Netgi nemaloniai nustebintas. O būtent jo arši reakcija į užsienio vadovų pareiškimus tai dar labiau įrodo.
Komentaruose labai mėgstama pateikti savo prognozes. Šiuo atveju prognozių nėra. Tu arba pasisakai, kad tau patinka taika ir demokratiškas solidarumas, arba brendi į ežerą griaudžiant perkūnijai.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/08/gruzijos_auka
Morandi - Angels
People stop fighting
Angels are crying
We can be better
Love is the answer
Search inside
Are there any more tears to cry
(Don’t you wonder why)
Why you feel so alone
All against the world
(World, world)
Search back time
When you used to sing alone
(To the music of your soul)
Song of faith you can change
It’s not too late
People stop fighting
Angels are crying
We can be better
Love is the answer
Search inside
Are there any more tears to cry
(Don’t you wonder why)
Why you feel so alone
All against the world
(World,world)
Search back time
When you used to sing alone
(To the music of your soul)
Song of faith you can change
It’s not too late
People stop fighting
Angels are crying
We can be better
Love is the answer
People stop fighting
Angels are crying
We can be better
Love is the answer
People stop fighting
Angels are crying
We can be better
Love is the answer
People stop fighting
Angels are crying
We can be better
Love is the answer
Love is the answer!
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/08/morandi_-_angels
KFOR-19 pratybos su sraigtasparniu Mi-8
KASP karių priešmisijinis rengimas - patruliavimas ore su KOP sraigtasparniu Mi-8
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/08/kfor-19_pratybos_su_sraigtasparniu_mi-8
Istorija apie mažytes varlytes
Kartą gyveno būrys mažų varlyčių...
… kurios suorganizavimo varžybas.
Jų tikslas buvo pasiekti aukšto bokšto viršūnę.
Susirinko didelis būrys žiūrovų, kad pamatytų šias varžybas ir galėtų
pasijuokti iš jų dalyvių...
Varžybos prasidėjo...
Tiesą pasakius:
Niekas iš žiūrovų netikėjo, kad varlytės pasieks bokšto viršūnę.
Galima buvo išgirsti tokių replikų:
"Oho, per daug sunku!!
Jos NIEKADA nepasieks viršūnės."
arba:
"Nėra jokių šansų, kad joms pavyktų. Bokštas per aukštas!"
Mažytės varlytės pradėjo kritinėti. Viena po kitos...
... Išskyrus tas, kurios įgijusios antrą kvėpavimą šuoliavo aukščiau
ir aukščiau...
Minia vis tiek rėkė
"Per sunku!!! Nei viena neįstengs to padaryti!"
Dar daugiau varlyčių pavargo ir pasidavė...
...Tik VIENA toliau šuoliavo aukštyn ir aukštyn...
Ta vienintelė nepasidavė!
Galų gale visos pasidavė. Išskyrus tą vieną varlytę, kuri, įdėjusi
šitiek pastangų, pasiekė viršūnę!
TUOMET visos kitos varlytės norėjo sužinoti, kaip gi jai pavyko?
Viena dalyvė paklausė, kaip gi tai varlytei, kuri pasiekė viršų,
pasisekė atrasti jėgų?
Pasirodė
Kad nugalėtoja buvo KURČIA!!!!
Istorijos moralas:
Niekada nesiklausyk kitų žmonių bandymų tau perteikti savo pesimizmą
ir negatyvizmą...
…nes jie pavogia tavo nuostabiausius norus ir svajones. Tuos, kuriuos
tu puoselėji širdy!
Visada atsimink žodžių galią.
Nes visa, ką tu girdi ar skaitai, veikia tavo elgesį!
Todėl:
VISADA būk…
TEIGIAMAI NUSITEIKĘS!
Ir virš visko:
Būk KURČIAS, kai žmonės sakys TAU, kad negali išpildyti SAVO svajonių!
Visada galvok:
Aš tai galiu!
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/08/istorija_apie_mazytes_varlytes
KFOR-19 pasirengimas misijai
Jau praėjo metai, kai KFOR-19 vienetui buvo sudarytas individualių įgūdžių atnaujinimo kurso planas. Pradžioje gimė idėja, vėliau šis planas sugulė į popierių. Planuojant ilgalaikį įgūdžių atnaujinimo kursą kariams savanoriams sudaryta galimybė toliau dirbti savo civiliniuose darbuose, nerizikuojant nepatekus į misiją likti ir be darbo.

Iš pradžių Dariaus ir Girėno apygardos 2-ojoje rinktinėje surinkta grupė karių, pareiškusių norą dalyvauti tarptautinėje misijoje ir pradėtas ilgas jų pasirengimas tarptautinei misijai Balkanuose. Nors medicininis karių patikrinimas šiek tiek pakoregavo pasirengimo eigą, tačiau plano tai nepakeitė, o pačios pratybos vyko savaitgaliais. Skyrių vadams buvo suorganizuotos atskiros nuo būrio karių individualios pratybos, kurių metų daug dėmesio skirta skyrių vadų asmeninėms vadovavimo savybėms tobulinti, vienodintos jaunesniųjų vadų karinės žinios, vadovavimo stilius. Taipogi visiems į misiją besirengiantiems kariams rinktinės štabas ir vadovybė sudarė sąlygas vykti į tarptautines pratybas Danijoje, kuriose būrys pasirodė labai gerai. Būtina pabrėžti, kad pavieniai kariai dalyvavo įvairiausiuose kursuose Dragūnų mokomajame batalione, rezervo karių žvalgų kurse, žvalgų pratybose Pensilvanijoje, JAV.
Džiugu, kad nei vienas karys savanoris nebuvo atleistas ar priverstas išeiti „savo noru“ iš civilinio darbo. Pasirengimas misijai ilgas, tačiau karių moralė išliko aukšta, kadangi nei vienas nepatyrė nuoskaudos, neprarado darbo.
Būrio karių šaudymo įgūdžius padėjo tobulinti Dariaus ir Girėno rinktinės šaudymo komandos atstovai – rimti specialistai, skinantys pergales įvairiose šaudymo varžybose, puikiai išmanantys šio reikalo specifiką.
Rinktinė tokį ilgalaikį rengimą vykdė pirmą kartą, todėl proceso eigoje iškilo daug klausimų ir problemų, bet viskas buvo sėkmingai išspręsta ir pasirengimo tikslai pasiekti.
Dabar jau vyksta kolektyvinis KFOR-19 būrio karių rengimas Dragūnų mokomajame batalione, Klaipėdoje, čia būrys jau rengiamas kaip viena komanda, mokosi naujų dalykų.
Norisi palinkėti būrio kariams sėkmingai pereiti pasirengimą, pateisinti lūkesčius, deramai atstovauti Savanorių pajėgas, gerbti vieni kitus ir nuolat tobulėti.
P.S. ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~ + ~
Įrašo adresas: http://soldier.lt/irasas/2008/08/kfor-19_pasirengimas_misijai